Josvainių gatvėje, kur nuo seno veikė ir dabar kauniečių vadinama „Antroji ligoninė“ (šiandien turinti kitą steigėją ir kitą vardą, – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė) naujame jos korpuse vakarop kai kuriuose kabinetuose iki vėlumos dega šviesos, – tęsiasi medikų įsikūrimo procesas. Tiksliau – persikraustymo iš Laisvės alėjos ir Gedimino prospekto kampe esančio komplekso, kurį sudaro antrąjį šimtmetį skaičiuojantis ligoninės pastatas bei gretimi statiniai. Tarp pastarųjų – prieš keliolika metų Europos Sąjungos lėšomis renovuotas ir įrengtas traumas patyrusiems gyventojams pagalbos suteikimo bei gydymo padalinys.
Kažkada ši gydymo įstaiga Kauno centre priklausė Raudonojo Kryžiaus organizacijai, vėliau – turėjo kitus „savininkus“. Kai savivaldybė buvo jos steigėja, tai po ginčų su minima organizacija bei derybų su Sveikatos apsaugos ministerija, nusprendė atsisakyti steigėjo teisių. Teisinosi, kad finansiškai neįstengs renovuoti senuosius korpusus, iš kurių vienas – keliasdešimt metų nenaudojamas ir nešildomas. Bet po to, kai į vieną administracinį vienetą savivaldybės taryba sujungė dvi ligonines, tai jas perduodama kitam steigėjui, Kauno savivaldybė pasistengė nuosavybę (nekilnojamąjį turtą) „išsaugoti miestui“. Tad jis į jungtinės ligoninės balansą nebuvo perduotas.
Jeigu tuometinėje miesto taryboje daugumą turėję konservatoriai ir turėjo savų planų, kaip šį turtą ateityje panaudoti, atsisakant minties išsaugoti ligoninę Kauno centre, tai jų neviešino ir ta linkme nežengė. Bet kur kas racionalesnius (?) planus vėliau subrandino rinkėjų valia miesto valdžios vairą perėmę „vieningieji“, visam kompleksui nulėmė kitokią ateitį.
Tik vargu, ar tiesiogiai išrinktasis Kauno meras padėkojo konservatoriams už nepaleistą iš savivaldos rankų turtą? Tiksliau, – už atsivėrusį konservatorius pakeitusiems nepartiniams politikams šansą rasti statinių kompleksui greta Įgulos bažnyčios (tebevadinamos Soboru) kitokią paskirtį? „Vieningojo Kauno“ lyderiui merui pakako vos kelerių metų. Kad „ūkininko“ akimi apsižiūrėjęs, nuspręstų, jog gydymo įstaigai čia – netinkama vieta. Tad vietoj jos atsiradęs gal koks „Hiltonas“ Laisvės alėjoje labiau pritiks, nei ligonių „apgailėta“ istorinė ligoninė…
Taryba spręs
Antradienį Kauno savivaldybės taryba priims (sunku įsivaizduoti, kad atmestų) sprendimą dėl nekilnojamojo turto Josvainių g. 2 perdavimo neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį viešajai įstaigai LSMU Kauno ligoninė. Žodžiu, perduos tai, kas pastatyta Šilainiuose, nuo seno esančios ligoninės teritorijoje. Savivaldybė pasirengusi laikinai, iki 2028-ųjų gruodžio 1 dienos, „bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui“ perduoti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti nekilnojamąjį turtą – 4823,84 kv. m. pastatą-ligoninę. „Laikinumo“ pasibaigimo data sutampa su anksčiau pasirašytais susitarimais dėl kitų ligoninės pastatų perdavimo panaudai.
Tuo pačiu numatoma „įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėją įrašyti turto panaudos sutartyje papildomą sąlygą, jog panaudos davėjas, gavęs panaudos gavėjo prašymą arba sutikimą, gali Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomoti dalį pagal panaudos sutartį perduoto turto“.
Politikams adresuotame Aiškinamajame rašte Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas primena, kad dar 2019 m. spalį miesto taryba pritarė naujo ligoninės pastato Josvainių g. 2 statybai. Tų pačių metų lapkritį pasirašytas susitarimas su Kauno klinikine ligonine. Juo savivaldybė tuomet įsipareigojo skirti reikiamas „Savivaldybės biudžeto ir kitas teisėtai gautas lėšas pastato – ligoninės ir jai būtinos pagal galiojančius teisės aktus infrastruktūros (inžinerinių statinių) projektavimui ir statybos darbams (įskaitant statinio statybos techninę priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrą ir projekto ekspertizę) ir, pastačius, sudaryti su Kauno ligonine šio pastato neatlygintino naudojimo sutartį“.
Tiesa, tuomet sutarta, kad „reikalingi teisės aktai ir kiti dokumentai dėl pastato perdavimo pagal neatlygintino naudojimo sutartį bus parengti po to, kai pastatas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre“. Naujuoju Kauno miesto tarybos sprendimu ketinama pastarosios sąlygos nepaisyti.
Ne viskas „eina kaip per sviestą“
Kas per keletą pastarųjų metų, vykstant projektavimo ir statybos procesams, neatkreipė dėmesio į esmines detales, dėl kurių registracijos faktas dar nėra įvykęs, kiek tai gali įtakos pačiam „panaudos davėjui“ – ligoninei, norinčiai kuo greičiau atverti ligoniams naujo korpuso duris, – savivaldybė – NT savininkė – neaiškina.
Oficialiame, tarybos sprendimo projektą lydinčiame rašte pasakyta, kad „Kauno miesto savivaldybė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su statybos darbais, įvykdė – pastato ir kitų inžinerinių statinių statybos darbai tinkamai užbaigti, parengta naujai pastatyto pastato-ligoninės Josvainių g. 2, Kaune, kadastrinių duomenų byla ir pasirašytas 2024 m. liepos 25 d. Statybos užbaigimo aktas“. Tačiau, kai savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius 2024 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą kartu pateikdamas reikalingus dokumentus ir prašydamas įrašyti nekilnojamųjų daiktų – ligoninės ir kitų prie jos esančių, naujai pastatytų inžinerinių statinių, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą“, paaiškėjo kai kurios detalės.
Registrų centras 2024 m. spalio 11 d. atmetė savivaldybės prašymą įregistruoti pastatą, anot Aiškinamojo rašto „dėl trūkumų, nesusijusių su pastato statybos darbų baigimu“ (nekilnojamasis daiktas dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų dalį, todėl reikalinga patikslinti kiemo statinių kadastro duomenis).
Pamenat 2019-ųjų lapkričio susitarime įtvirtintame politikų sprendimu, naujo NT registracija minima kaip būtina sutarties dėl šio turto perdavimo ligoninei sąlyga. Po penkerių metų to paties mero Visvaldo Matijošaičio valdomos savivaldybės tarybai siūloma išlyga. „Atsižvelgiant į tai, kad pastatas-ligoninė jau yra užbaigtas ir siekiant nestabdyti LSMU Kauno ligoninės vykdomų ambulatorinių ir diagnostinių paslaugų perkėlimo iš Laisvės al. 17, Laisvės al. 19 ir Gedimino g. 36, Kaune, siūlome priimti sprendimą nelaukiant pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis pastato – ligoninės statybos užbaigimo dokumentais bei kadastrinių matavimų bylos duomenimis“.
Ne mažiau savivaldybei svarbu ir tai, kad sudarius panaudos sutartį dėl ligoninės pastato Josvainių g. 2, Kaune, neatlygintinio naudojimo, „vadovaujantis 2019-11-12 susitarimo 4.4 punktu, LSMU Kauno ligoninė per 6 mėn. nuo pastato ligoninės perdavimo naudotis panaudos pagrindais dienos grąžins šiuo metu naudojamus statinius Laisvės al. 17, Laisvės al. 19 ir Gedimino g. 36, Kaune, Kauno miesto savivaldybei“.
Terminai
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekte siūloma perduoti patalpas LSMU Kauno ligoninei iki 2028 m. gruodžio 1d., – tam pačiam terminui, kuriam šiai įstaigai yra perduotas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais kitas nekilnojamasis turtas Josvainių g. 2.
Tarp kitko, spalio gale paprašiusi Kauno miesto savivaldybę suteikti panaudos pagrindais naują pastatą, ligoninė pranešė susipažinusi bei sutinka su panaudos sutarties sąlygomis. O LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatyta, kad „valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams“.
Šiuo požiūriu jokių kliuvinių nėra: „Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius, pagal kuruojamos veiklos sritį, pateikė užpildytą Poveikio konkurencijai ir atitikties valstybės pagalbos reikalavimams vertinimo klausimyną, o minimas savivaldybės nekilnojamasis turtas Josvainių g. 2, „atitinka pagal panaudos sutartį suteiktino turto statusą: yra negyvenamosios paskirties, neareštuotas, neįkeistas, kitaip nesuvaržytos disponavimo juo teisės“.
Pagal papildomą sąlygą, kuri minima sprendimo projekte, „panaudos davėjas, gavęs panaudos gavėjo prašymą arba sutikimą, gali Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomoti dalį pagal panaudos sutartį perduoto turto, kad panaudos davėjas, esant poreikiui ir panaudos gavėjo sutikimui ar siūlymui, galėtų nuomoti dalį panaudos pagrindais perduoto turto ir nereiktų keisti panaudos sutarties“.
Jeigu šią savaitę politikai nutartų stabdyti NT perdavimą ligoninei, kol naujas pastatas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, užsitęs LSMU Kauno ligoninės perkėlimas iš pastatų miesto centre. O tai reiškia, kad dėl to „Savivaldybė patirs su jų išlaikymu bei priežiūra susijusių kaštų bei kitų nenumatytų išlaidų“.
Sprendimo, kurį inicijavo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, parengė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus. Kai sprendimas bus priimtas, šio skyriaus vedėjas D. Valiukas privalės pasirašyti panaudos sutartį bei turto perdavimo ir priėmimo aktą (dar pernai gegužę įgaliojimą tai atlikti savo potvarkiu suteikė Kauno meras V. Matijošaitis).
