Nors piketuodami sostinėje Lietuvos restoranų ir viešbučių darbuotojai įtikinėjo politikus bei visuomenę, jog šiam sektoriui būtina atstatyti PVM mokesčio lengvatą, nes jau gausėja bankrotų, tačiau pasigilinus į Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus duomenis, šio sektoriaus „griūties“ nesimato.
Tarp pranešimų apie numatytus darbuotojų grupių atleidimus iš darbo – vos vienas kitas iš įmonės, besiverčiančios restoranų veikla ar maisto gamyba. Kur kas daugiau jų – iš paslaugų ar pramonės įmonių bei iš susijusių su sveikatos priežiūra įstaigų. Iš pastarųjų „į gatvę“ išėjusiems specialistams, tikėtina, ilga bedarbystė negresia. Anksčiau ar vėliau susirasti naujus darbus pavyksta (jei tik to tikrai norisi) ir gamybininkams ar viešojo maitinimo srities darbuotojams.
Jau trečią mėnesį stabilesnius Lietuvos pramonės lūkesčius rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI). Spalio mėnesį jis siekė 47,9, rugsėjį – 47,3.
LPK atstovų paaiškinimu, Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojantis Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenis. PLI yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.).
Šio indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
Nuo vasaros pradžios trukusios stagnacijos pagerėję lūkesčiai daugiausiai nulemti pramonės produkcijos gamybos prognozių. Taip pat pastebimas šiek tiek palankesnis šalies pramonės produkcijos paklausos vertinimas, o kai kuriose įmonėse – lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo.
Nors būtent pastarieji įmonių lūkesčiai vidutiniškai šiek tiek pagerėjo, tačiau drabužių siuvimo, chemikalų ir chemijos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos bei baldų gamybos sektoriuose nuotaikos išlieka subjurusios, – lapkričio 5-ąją pranešė Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Kaip naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ yra informavęs savo skaitytojus, rugpjūtį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė pranešė UT ketinanti atleisti 42 darbuotojus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – 37. Bet ne sveikatos priežiūros sektoriaus darbdaviai paskutinį vasaros mėnesį nusprendė atsisveikinti su didžiausiu kiekiu savo darbuotojų. Antirekordininke tą mėnesį tapo drabužių siuvimo įmonė UAB „Lelija“, kurios firminė parduotuvė Laisvės alėjoje, prie fontano, gerokai anksčiau virto viešojo maitinimo įstaiga. „Lelija“ nutarė atsisveikinti su 47 darbuotojais.
Pasak LPK ekonomistės Eglės Stonkutės, „beveik dvi iš penkių drabužių siuvimo sektoriaus įmonių svarsto apie galimus darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimus (kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje – kas penkta įmonė). Apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu ketina svarstyti tik dalis guminių ir plastikinių bei tekstilės gaminių gamybos įmonių. Net jei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse kiek suprastėjo lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo, tačiau tai yra labiau samdymo įkarščio suvaldymas, nei ryškus posūkis darbuotojų samdos klausimuose“, – teigia LPK ekonomistė.
UT duomenimis, vasaros antirekordininke galima laikyti krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla besivertusią Klaipėdos įmonę „Lumifast“, įspėjusią 140 savo darbuotojų apie jiems gresiantį atleidimą iš darbo. Klaipėdos apygardos teismo nutartis iškelti šiai įmonei bankroto bylą įsiteisėjo liepos 4-ąją.
Rugsėjį antirekordininke tapo sostinėje veikianti „Žalgirio“ klinika, pranešusi Užimtumo tarnybai apie 43 darbuotojų, odontologijos specialistų, atleidimą, spalį – „Telia Lietuva“, nusprendusi atleisti 102 darbuotojus – laidinio ir belaidžio ryšių specialistus.
Tarp darbdavių atleidžiančių iš darbo labai didelį skaičių žmonių šiemet pramonės įmonių nebuvo. Tiesa, pripažįsta Lietuvos pramonininkų konfederacija, pramonės pajėgumų panaudojimas šalies įmonėse visiškai neatspindi net ir nedidelio pramonės lūkesčių gerėjimo.
„Spalio mėnesį pramonės pajėgumų panaudojimas smuko iki 71,7 (nuo 72,4 fiksuotų dar rugsėjo mėnesį). Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. spalio mėn.).
Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas buvo tik maisto produktų gamybos (87,6 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (85,3 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (72,2 proc.) sektoriuose“, – patikino LPK.
