Vėlinės. Tradicinė mirusiųjų atminimo, pagerbimo ir maldos už juos diena. Nežinau kaip kiti, tačiau šią dieną aplankęs artimųjų bei draugų kapus, bent trumpam, visada pasižvalgau po Amžinojo poilsio vietą.
Būna įvairių epitafijų
Ypač jei tai senos kaimo kapinaitės. Mane domina ne tik seni paminklai, bet ir juose užrašytos epitafijos – užrašai, neretai eiliuoti, pagerbiantys mirusįjį.
Dažniausia tai tradicinis palinkėjimas ilsėtis ramybėje, liūdi artimieji ar pan., tačiau kartais galima surasti ir tikrų „šedevriukų“. Bet tai atskira tema.
Kai kur, tiesa nedažnai, galima išvysti ir užrašą apie mirties priežastį. Bene dažniausia – „žuvo autoavarijoje“. Tačiau Eigulių kapinėse yra viena epitafija, kokios neišvysite niekur kitur. Bent Lietuvoje – tikrai. Bet apie viską nuo pradžių.
Pasiūlė įdomią temą
Vėlinių išvakarėse senas pažįstamas Virgis Karpovas, žinodamas mano „aistrą“ domėtis daugeliui nežinomomis istorijomis, paklausė ar žinau apie tai, kad karo metų pradžioje Kaune tigras sudraskė garsų to meto cirkininką Praną Gudauską. Gėda, tačiau prisipažinau, kad ne…
Dar pridūrė, kad tai įvyko Vilijampolėje, Vėjo gatvėje, jo močiutės Alfredos Baltmiškytės kieme esančiuose narvuose.
„Kai buvo dar gyva močiutė daug pasakojo apie šį cirko artistą bei jo gyvūnus. Šeimos albume išlikę ir nemažai tai liudijančių to meto nuotraukų“, – pasakojo V. Karpovas, pridūręs, kad P. Gudauskas palaidotas Eigulių kapinėse.
Buvo garsus cirko artistas
Pradėjus domėtis šia istorija, nesunkiai pavyko sužinoti ir daugiau šiokių tokių cirko artisto gyvenimo detalių.
„P. Gudauskas gimė 1906 m. liepos 14 d. Šiūpariuose, Klaipėdos raj. – mirė 1941 m. liepą. Vienas Lietuvos profesionaliojo cirko pradininkų: iliuzionistas, fakyras, akrobatas, žvėrių dresuotojas.“
P. Gudauskas buvo ne tik cirko direktorius, bet karjeros pradžioje, arenoje, ir pats atlikdavo oro akrobatiką, vėliau fakyro, iliuzijos triukus. Kai cirkas įsigijo kelis plėšriuosius žvėris, P. Gudauskas užsiėmė jų dresūra ir cirko programą netruko papildyti pasirodymai su žvėrimis.
1934 m. sukūrė šeimą su „Aušros“ trupėje dirbusia cirko artiste Verute Remeikyte (vėliau santuoka iširo). Metams bėgant, daugiausia dėmesio skyrė cirko vadovavimui ir žvėrių dresūrai.
Tuo metu „Aušra“ jau turėjo vieną profesionaliausių artistų kolektyvą ir didžiausią žvėryną tarp tuo metu šalyje gastroliavusių kelių cirko trupių.
Prašė vokiečių pagalbos
Apie jo mirtį žinoma tik tai, kad kai Lietuvą ir Kauną okupavo vokiečiai, jis gyvūnus, tarp jų ir tigrus, laikė įvairiuose vietose. Teigiama, kad išmaitinti juos buvo gana sudėtinga, ypač tigrams trūko mėsos.
Jie badavo, tad P. Gudauskas nuėjo prašyti pagalbos pas tuometinę vokiečių valdžią. Papasakojo savo godas. Vokiečiai kaip ir sutiko pagelbėti, bet prieš tai norėjo pamatyti pačius keturkojus cirko artistus.
Cirko vadovas nusivežė juos prie Vėjo gatvės kieme esančių narvų ir, norėdamas parodyti, kad jie prijaukinti, drąsiai įėjo į vidų. Šiandien niekas negali pasakyti, kodėl vienas tigras puolė savo šeimininką. Spėjama, kad iš bado…
P. Gudauskas, nors ir buvo įgudęs dirbti su jais, buvo mirtinai sužalotas, o vokiečių karininkai, dar bandydami jį gelbėti, visus tigrus nušovė.
Vienintelė tokia vieta pasaulyje..?
Šaltiniuose buvo skelbiama, tai ką jau žinojau iš V. Karpovo, kad jis palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse, daugelio vadinamame Cirko artistų panteone.
Cirko istorikas Alvidas Jancevičius teigia, kad Europoje, o gal ir pasaulyje, kitos tokios amžinojo poilsio vietos, kur būtų atgulę išskirtinai tik cirko profesionalai, nėra.
Miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna teigia, kad Kaune įprasta laikyti panteonu Petrašiūnų kapines. „Tačiau tai klaidinga, tai ne panteonas, o tiesiog „garsių žmonių kvartalas“.
Ar tikrai tokia cirko artistams skirta vieta Eigulių kapinėse vienintelė pasaulyje, R. Čėsna negalėjo pasakyti.
„Negaliu pasakyti, kaip pasaulyje, bet Kaune, ir ne tik, tai tikrai“.
Kapą rasti nėra sudėtinga
Šios kapinės įsteigtos apie 1880 m., daug seniau, nei kaunietiškąja Paryžiaus Père Lachaise kapinių versija vadinamos Petrašiūnų. Eigulių vardą gavo nuo netoliese buvusio to paties pavadinimo kaimo, tačiau kai kas jas vadino ir Kleboniškio.
Apsilankius jose, vedėjas Edmundas Šipila gerai žinojo, kur rasti P. Gudausko ir jo kolegų kapus.
„Gerai žinau tą vietą, istorija besidomintys žmonės kartais to klausia“. Jis teigė, kad tai vienintelė vieta kapinėse, kur viename nedideliame kvartale būtų palaidoti vienos specialybės žmonės.
Tiesa, 9 kapinių kvartale palaidoti vien sentikiai, tačiau tai nėra susiję su konkrečia specialybe.
Kad būtų lengviau surasti P. Gudausko kapą, E. Šipila kompiuteryje įvedė jo vardą ir pavardę. Netrukus monitoriuje, kapinių žemėlapyje, pasirodė ne tik reikiamas kvartalas, bet ir paminklo nuotrauka.
Palaidota virš 20 cirko artistų
Ir išties, užlipus pagrindiniu taku iki 12 kvartalo, jo gale nesunkiai pavyko rasti šią unikalią cirko meistrų amžinojo poilsio vietą. Kad ji čia „pasufleravo“ ir prie tako stovintis senas paminklas, skirtas italų cirko meistrui „Maximilien Truzzi“.
Šiame kvartalėlyje dvi eilės, apie 20 paminklų, kuriuose palaidoti po vieną ar kelis įvairių profesijų cirko maniežo meistrai. (Daugelis jų čia buvo palaidotas iš kitų, apleistų ar tiesiog naikinamų kapinių).
Beveik 200 kv. metrų plotą savo profesijos kolegoms amžinam poilsiui iškovojo lietuviško cirko legenda Jonas Ramanauskas (1912.04.19 – 1996.06.08), kuris su žmona Jadvyga dabar ir pats čia ilsisi.
Nesunkiai, viduryje panteono, pavyko rasti ir paminklą su ieškomo P. Gudausko granito plokštėje užrašytu vardu ir pavarde, nuotrauka bei užrašu apačioje „Žuvo nuo tigro nasrų 1941 m.“ Greta išgraviruotas ir tigras su pražiodytais nasrais.
Nori, kad būtų lankytina miesto vieta
Šioje vietoje palaidoti ir kiti garsūs cirko meistrai – Francas Černiauskas, Maksimilianas Truci (Massimiliano Truzzi), Konstantinas Feroni, Mykolas Vilenčikas, Antanas Pilkauskas, Vladislava Variakojienė (Stankutė) ir kt., taip pat – palaidotas teatro pirmeivis, pirmojo lietuviško spektaklio „Joninės“ režisierius Juozas Vaičkus.
Pasak A. Jancevičiaus, kiekvieno jų gyvenimo istorija verta kino filmo.
Čia per Vėlines, prie viduryje esančio aukurėlio, susirenkantys savo pirmtakių atminimą puoselėjantys cirko artistai norėtų, kad ši vieta būtų įtraukta į Kauno lankytinų vietų sąrašą. Deja, kol kas dėl nežinomų priežasčių tai nepadaryta.
