1924 metų spalio 15 dieną Dotnuvos žemės ūkio technikumo bazėje buvo oficialiai atidaryta antroji nepriklausomoje Lietuvoje aukštoji mokykla – Žemės ūkio akademija. Pirmasis jos rektorius profesorius Povilas Matulionis lygiai 12 valandą paskelbė Akademiją pradedant darbą.
Šiais metais minint ypatingą sukaktį – veiklos 100-mečio jubiliejų, spalio 15-osios vidurdienį priešais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Centrinius rūmus surengta šimtmečio vėliavos pakėlimo ceremonija.
Pradžia
Tuomet Lietuvoje padėtis buvo labai sunki, ir Vyriausybė nedaug galėjo paremti naujai įsikūrusią aukštąją mokyklą. Bet, nepaisant to, Akademija augo ir tvirtėjo, brendo nauja žemės ūkio mokslininkų karta. Tarpukario Akademijoje (1924-1937 m.) išlaikė baigiamuosius egzaminus ir apgynė diplominius darbus 125 absolventai, – užfiksuota šios aukštosios mokyklos istorijoje.
Deja, taikų darbą sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir viena po kitos sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos. Vienas skaudžiausių likimo smūgių – sovietinė okupacija kartu su lietuvių tautos genocidu. Daug profesorių ir dėstytojų, kaip ir kitų mokyklų, buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Nemaža jų dalis pasitraukė į Vakarus.
1945 metais Akademija perkeliama į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. Netrukus studentų gamybiniam mokymu ji gauna dalį Noreikiškių tarybinio ūkio. Tais pačiais 1946 metais įsteigti inžineriniai fakultetai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos. Galutinai Kaune Akademija įsikūrė 1947 metais. Didėjant studentų skaičiui ir atidarius neakivaizdinį skyrių, patalpos, esančios Kaune, pasidarė ankštos, be to, buvo problemų vežiojant studentus į mokomąjį ūkį Noreikiškėse. Todėl buvo nuspręsta pastatyti atskirą Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse.
Kauno rajone įsikurta 1964-aisiais
Naujų rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d., o galutinai į šį miestelį persikelta 1964 metais. Akademijos generalinio išplėtimo planas su daliniais pakeitimais įvykdytas 1989-aisiais. Miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais. Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Buvo pastatyti 9 bendrabučiai bei Akademijos gyvenvietė, kurioje šiuo metu gyvena daugelis Akademijos profesorių, docentų, dėstytojų bei darbuotojų. Įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis.
Pasak VDU ŽŪA atstovų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Akademija perėjo prie naujos studijų sistemos. Atsirado nauji kvalifikaciniai laipsniai – bakalauras, diplomuotas specialistas, magistras, naujos sąvokos – modulis, kreditas. Studijų ir mokslo pagrindu tapo fundamentiniai teoriniai dalykai. Lygiagrečiai, fakultetų tarybų sprendimu, organizuojamos ir taikomosios studijos. Taip Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla, plėtojanti mokslinius tyrimus ir ruošianti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų bei vandens ūkio specialistus.
1996 metų spalio 8 d. Lietuvos Seimo nutarimu Akademija pavadinama Lietuvos žemės ūkio universitetu, kuris 2011-aisiais tampa Aleksandro Stulginskio universiteto vardu. Dar vėliau, 2019 metų sausio 1 dieną ,- Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Po Lietuvos universitetų pertvarkos nuo 2019 metų pradžios trys universitetai (Aleksandro Stulginskio universitetas, ASU), Lietuvos edukologijos universitetas, LEU) ir Vytauto Didžiojo universitetas, VDU) oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu.
Šiandien…
…VDU ŽŪA – mokslo ir žinių sklaidos lyderis Lietuvoje, taip pat – vienintelio mūsų šalyje žemės ūkio ir maisto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas” iniciatorė bei steigėja ir lyderė. Akademija įsikūrusi 719 ha plote, turi 4 mokomuosius korpusus, Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį. Šiandien veikia šie fakultetai: Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos. Įgyvendinant ES fondų finansuojamus projektus Akademijoje yra įkurtas jungtinių tyrimų centras su moderniausia įranga aprūpintomis atviros prieigos mokslinių centrų laboratorijomis.
Studijų miestelyje yra trys parodų paviljonai, kuriuose vyksta tarptautinės ir nacionalinės parodos, tokios kaip „Ką pasėsi…“, „Inno panorama“ ir kt. Nuo 1995 m. Universitete rengiamos tarptautinės žemės ūkio parodos – vienos didžiausių ir populiariausių tokio pobūdžio parodų Baltijos šalyse. Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject“ 2021 m. VDU žemės ūkio ir miškininkystės srityje pakilo į 301–350 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų. 2021 m. VDU ŽŪA įteiktas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas „Už pasiekimus 2021 metais“.
VDU ŽŪA turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių (aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų). Pagal ES Erasmus+ programą Akademija turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 Erasmus+ parnerių. Yra pasirašytos 7 dvigubo diplomo studijų programų sutartys, kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu ir Estijos gyvybės mokslų universitetu vykdoma jungtinė magistrantūros studijų programa „AgriFood Business Management“. VDU ŽŪA mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse ir tinklinėse organizacijose (zua.vdu.lt).
