Po sekmadienį vykusių Seimo rinkimų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija susilaukė ne vieno laiško, kuriame klausiama to paties – kodėl ir kokiu pagrindu buvo pakeistos rinkimų apygardų ribos.
Anksčiau portalas jau buvo pranešęs apie problemas, kurias kauniečiams sukėlė ribų perbraižymas kai kuriose rinkiminėse apygardose.
Vienas skaitytojas šia problema skundėsi Aleksoto-Vilijampolės apygardoje. Kazliškių apylinkės gyventojas teigė, jog tik nuvykęs balsuoti sužinojo, jog Kazliškių apylinkė priskirta visai kitai rinkiminei apygardai.
Tad paskubomis teko rinktis iš visai kitų kandidatų, nei tikėjosi.
„Dėl Seimo rinkimų – vakar Aleksoto dalis gyventojų (Kazliškių apylinkės) buvo labai nustebę, kai atvykę balsuoti sužinojo, kad jų apylinkė priskirta nebe Aleksoto-Vilijampolės, o Garliavos apygardai. Nesuprantame – kodėl?“, – klausė kaunietis.
Skaitytojas teigė, jog ne tik jis, bet ir kiti rinkėjai buvo visiškai neinformuoti apie šį pakitimą.
„Nebuvo aiškiai iškomunikuota iš anksto. Teko paskubomis vietoje rinktis iš kitų kandidatų. Komisijos nariai užsiminė, kad daug buvo tokių suklaidintų rinkėjų, kad tai buvo VRK sprendimas perkelti apylinkę į kitą apygardą.
Būtų labai įdomu sužinoti, kokių pagrindu taip pasielgta (Kauno miesto dalis turi rinkti Kauno rajono apylinkėje seimo narį)?“, – klausė skaitytojas.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą Vyriausiąjai rinkimų komisijai (VRK), VRK pateikė paaiškinimą, kodėl gi buvo perbraižytos apygardos ribos.
Anot VRK, ribos buvo pakeistos, mat kitaip Aleksoto-Vilijampolės apygarda būtų per didelė.
„Braižant Kauno mieste ir rajone esančių rinkimų apygardų ribas buvo nustatyta, kad Aleksoto-Vilijampolės vienmandatė rinkimų apygarda yra per didelė, tad dėl geografinių priežasčių bei siekio išspręsti perpildytų Kauno miesto rinkimų apygardų problemą buvo priimtas sprendimas ją sumažinti atskiriant Kazliškių rinkimų apylinkę ir prijungiant ją prie Garliavos, o Tirkiliškių ir Veiverių rinkimų apylinkes prijungiant prie Panemunės apygardos“, – atsakyme nurodė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Perbraižymus vadina nelogiškais
Dar pirmadienio vakarą portalas „Kas vyksta Kaune“ susilaikė skaitytojo laiško, vėl susijusio su apygardų ribų perbraižymu.
Šį kartą skaitytojas pastebėjo, jog prie Aleksoto-Vilijampolės šiemet buvo prijungta 2520 rinkėjų turinti Universiteto apylinkė, nors ji patenka į Kauno rajono teritoriją.
O štai anksčiau minėta Kazliškių apygarda buvo priskirta Garliavai, nors patenka ne į Kauno rajono, o į Kauno miesto teritoriją ir turi mažiau rinkėjų, nei anksčiau minėta Universiteto apylinkė.
„O kaip tada paaiškintų, kai prie Aleksoto- Vilijampolės prijungiama didesnė Universiteto apylinkė (kuri yra Kauno rajone ir turi 2520 rinkėjų), kai Kazliškių apylinkė yra miesto teritorijoje ir turi 1261 rinkėją, o ji priskiriama prie Garliavos (Kauno raj.)?
Keista jų matematika ir logika“, – klausė skaitytojas.
Skaitytoją taip pat piktina iš šių pakeitimų sekanti situacija, kai Kauno miesto apylinkės rinkėjai renka Seimo narį, kuris atstovaus išskirtinai Kauno rajono teritoriją.
„Ir kodėl reikėjo vieną apylinkę iš miesto priskirti rajonui, o rajono – miestui? Kaip įsivaizduoja tų rinkėjų interesų atstovavimą?!“, – piktinosi skaitytojas.
VRK paaiškinimas
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė atsiųstame komentare paaiškino, jog tiek Aleksoto-Vilijampolės, tiek Garliavos apygardos buvo perbraižytos, mat abiejose rinkėjų skaičius buvo per didelis.
Tad nors atrodo, jog viena Kauno rajono apylinkė buvo prijungta prie Kauno miestui priklausančios apygardos, iš tiesų pakeitimų buvo kur kas daugiau.
VRK laikosi pozicijos, jog pakeitimai Aleksoto-Vilijampolės ir Garliavos apygardose iš esmės buvo reikalingi, norint išlaikyti panašų rinkėjų skaičių.
Nors kaip pastebi skaitytojas, tai veda link keistos situacijos, kuomet viena Kauno miesto apylinkė renka atstovą rajone ir atvirkščiai – viena Kauno rajone apylinkė renka atstovą mieste.
Aleksoto-Vilijampolės apygarda.
„Apygardą sumažinta nuo jos atskiriant gretimas Aleksoto sen. Kazliškių (125) (prijungiama prie Garliavos apygardos), Tirkiliškių (126) ir Veiverių (28) (abi prijungiamos prie Panemunės apygardos) rinkimų apylinkes. Prijungta Kauno rajono Universiteto (19) apylinkė, taip sumažinant per didelį rinkėjų skaičių Garliavos apygardoje“, – nurodė I. Ramanavičienė.
Garliavos apygarda.
„Iki šiol buvo sudaryta tik iš Kauno rajono pietinės dalies rinkimų apylinkių. Zapyškio (38) ir Kačerginės (44) rinkimų apylinkės prijungtos prie gretimos Sūduvos šiaurinės apygardos, Universiteto (19) – prie Aleksoto-Vilijampolės apygardos. Prie šios apygardos prijungta Kauno miesto Kazliškių (125) rinkimų apylinkė“, – teigia VRK atstovai.
Primename, jog rinkimų apygardų ribos sudaromos pagal Rinkimų kodekse taikomus reikalavimus: reikalingas rinkėjų skaičius konkrečioje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymas į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinis teritorinis padalijimas.
Kaip anksčiau portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė VRK atstovė spaudai, Seimo rinkimų apygardų sudarymo metu vidutinis rinkėjų skaičius vienoje rinkimų apygardoje siekė apie 34 tūkst. rinkėjų.
„Pagal Rinkimų kodekse nustatytas normas, nustatant rinkimų apygardų ribas yra leistinas keleto tūkstančių rinkėjų nuokrypis.
Sudarant 2024 m. Seimo rinkimų apygardas skaičiavimais vienoje vienmandatėje apygardoje rinkėjų skaičius galėjo svyruoti nuo beveik 30,8 tūkst. iki 37,6 tūkst. rinkėjų“, – teigė I. Ramanavičienė.
