Sklandus, ramus nėštumas ir gimdymas – toks buvo 35-erių kaunietės Miglės planas. Tokį planą dėliojo ir nėštumo metu ją prižiūrėjusi gydytoja, tačiau nepastebėta nėštumo patologija į pavojaus zoną pastatė ir Miglę, ir vaisių. Ji sako visą gyvenimą liksianti dėkinga medikams, kurių profesionalumo ir savalaikių sprendimų dėka šiandien savo gimdymo istoriją gali vadinti sėkminga.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusi Miglė atvira – apie šią vietą sklando daugybė mitų, todėl dalinasi savo istorija siekdama juos išsklaidyti ir garsiai ištarti „ačiū“ medikams, kad dabar ant rankų sūpuoja sūnų, o laiku priimti sprendimai išgelbėjo ir ją pačią.
„Amžinai liksiu dėkinga, jog ne tik laiku padėjo gimti mano sūnui be pasekmių, bet ir laiku pastebėjo, jog man reikalinga operacija, kuri buvo atlikta laiku, išvengiant neigiamų pasekmių“, – sako pašnekovė.
Kraujavimą nurašė trūkusiai kraujagyslei
Tačiau apie viską nuo pradžių. Prisimindama nėštumo laikotarpį, Miglė jį apibūdina kaip gan sklandų, tik neramino prasidėjęs kraujavimas. Tai jau buvo pavojaus signalas, bet gydytoja ramino, kad tai – nieko rimto.
„Pirmas kraujavimas buvo šeštoje savaitėje, implantaciniu periodu, o kitas kraujavimas – jau antrojo trimestro metu, kas mane neramino ir, tikėtina, buvo dėl placentos patologijos, kuri nebuvo pastebėta. Gydytoja patikino, kad antrasis kraujavimas tikriausiai bus tiesiog trūkusi kraujagyslė“, – pasakojo Miglė.
Prižiūrinti gydytoja moteriai rekomendavo gimdyti vienoje iš antro lygio medicinos priežiūros įstaigų Kaune, bet vedina vidinės nuojautos, ji nusprendė atsiduoti į Kauno klinikų medikų rankas.
Iki susitikimo su vaikeliu liekant vis mažiau laiko, suėjus 40 savaičių ir penkioms dienoms, antrąją Velykų dieną Miglė nuvyko vaisiaus tonų patikrai. Tąkart nustatyta deceleracija – vaisiaus širdies ritmo suretėjimas.
Skubiai buvo priimtas sprendimas Miglę stacionarizuoti, kad būtų užtikrinta nuolatinė vaisiaus stebėjimo kontrolė. Laimei, daugiau deceleracijos epizodų nebuvo užfiksuota, kas leido ramiau atsipūsti.
Vaisiaus širdies veiklai stabilizavusis, rodės, kad viskas tvarkoje, beliko laukti sūnaus atėjimo į pasaulį. Dėl turėtų persileidimų ir kraujavimo nėštumo metu buvo priimtas sprendimas skatinti gydymą vaistais suėjus 41 savaitei.
„Gimdymo veiklos metu užfiksuotas vaisiaus tonų kritimas ir deguonies trūkumas, todėl pasitelkus devynių medikų pagalbą, vadovaujant pačiam Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovui prof. dr. Mindaugui Kliučinskui, buvo nuspręsta vaisių ištraukti pasitelkiant vakuumo pagalbą.
Ištraukus naujagimį ir nustačius virkštelės pažeidimą, naujagimis patalpintas į inkubatorių ir išvežtas į intensyvią priežiūrą. Po kurio laiko atlikus smegenų echoskopiją smegenų pažeidimai nenustatyti, todėl vakuumo panaudojimas buvo saugus ir praėjo sklandžiai“, – prisiminė moteris.
Teko skubiai atlikti operaciją
Vaiko gimimo džiaugsmą greitai aptemdė netikėtumas – placentos gimdymo metu pastebėta patologija. Kadangi placentos priaugimo nepastebėjo anksčiau prižiūrėjusi gydytoja, niekas apie ją nė neįtarė.
Miglė dėkinga prof. dr. M. Kliučinskui už laiku pastebėtą patologiją ir žaibišką reakciją – to nepastebėjus ar uždelsus, šiandien jos istorija būtų visiškai kitokia.
„To nepastebėjus laiku ir stengiantis toliau ją pagimdyti, galėjo įvykti plyšimas ir didelis kraujo netekimas, – paaiškino ji. – Taigi iš mažos rizikos nėštumo tapau trečios rizikos gimdymu, kurį, ačiū medikams, dabar jau galėčiau įvardinti kaip sėkmingą.“
Miglė atvira – tokioje įtemptoje, netikėtai ištikusioje situacijoje buvo svarbus ne tik medikų profesionalumas, bet ir žmogiškumas – kartais užtenka tinkamų žodžių, kad vidus bent trumpam nurimtų:
„Kas mane nustebino labiausiai Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, jog ne tik gimdymo pradžioje susidūriau su šiltu ir žmogišku personalu, kuris ne tik buvo malonus ir draugiškas, nuolat teiravosi apie mano savijautą ir ar nieko netrūksta, taip pat net paklausė, ar norėčiau muzikos, bet ir dirbdami jau ekstra sąlygomis išliko ne tik profesionalūs ir priėmė savalaikius sprendimus, bet ir sugebėjo raminti, palaikyti ir tikinti, jog viskas bus gerai.
Matyti savo naujagimį besikilnojančia krūtine inkubatoriuje ir negalėti net priglausti, pačiai laukiant operacijos, nėra labai jau maloni ir raminanti patirtis. Todėl medikų empatiškumas ir šiltas bendravimas buvo labai svarbus stresinėje situacijoje.“
Turi svarbią žinią visiems
Miglė neslepia girdėjusi įvairiausių mitų, neva, gimdymus priima nepatyrę studentai, niekam nerūpi emocinis fonas, kad tik greičiau atliktų darbus, tačiau dalindamasi savo istorija kaunietė nori paneigti tokias kalbas – galbūt jos patirtis paragins ne tik kitas moteris nedvejoti ir atsiduoti į profesionalų rankas be baimių, bet ir dažniau padėkoti medikams.
„Mano patirtis sako, jog tai puiki vieta gimdymui, nes niekada nežinai, kas gali nutikti, o medikai, susiduriantys su komplikuotais nėštumais ir gimdymais nuolat, turi ypatingą patirties ir žinių bagažą, kaip elgtis ekstrinėse situacijose ir užtikrinti kaip įmanoma sklandesnę visa ko eigą bei priimti savalaikius sprendimus. <…>
Dažnai esame įpratę bartis ir kalbėti apie neigiamas patirtis, tačiau kokią naudą gali turėti išsakytos teigiamos patirtys, kitoms nėščiosioms priimant teisingus sprendimus. Tad nepamirškime ne tik ištarti „ačiū“ medikams, bet ir padaryti tai garsiai“, – ragino pašnekovė.
Daugiau skaitykite čia.
