Edukacijos, ekskursijos, žaidimai ir savaitė su architektūra, kurią pažinti veržiasi net patys mažiausi – taip atrodys spalio 7–13 d. jau antrąkart Kaune vyksiantis Vaikų architektūros festivalis „Kur paslėpti lobiai?“. Viena iš jo įkūrėjų, architektė Eglė Januškienė pasakoja, kad festivalio idėja gimė tik jai pačiai pagimdžius sūnų, pasinėrus į vaikų architektūrą ir supratus, jog apie rimtus dalykus galima kalbėti žaismingu būdu.
Pernai Kaune dienos šviesą išvydęs Vaikų architektūros festivalis šiemet žada dar gilesnius ir įvairesnius įspūdžius. Pabūti architektais ar detektyvais, žaisti ar pažinti – tiek vaikai, tiek suaugusieji bus kviečiami pasinerti į spalvingą veiklų spektrą.
Viena festivalio organizatorių – architektė, vaikų edukatorė, menotyros krypties Kauno technologijos universiteto doktorantė E. Januškienė, prisimindama festivalio ištakas pasakoja, kad festivalis užsimezgė gimus pirmajam jos sūnui.
„Tuo metu pradėjau ieškoti būdų, kaip architektūrą iš naujo atrasti auginant mažą sūnų, kaip jį supažindinti su mus supančia aplinka. Dabar galima sakyti, kad nemažą festivalio veiklų dalį išbandžiau su juo“, – sako Eglė.
Anot pašnekovės, netrukus laukė ir jos pirmas viešas „išstojimas“ į visuomenę su vaikams skirta architektūra – paroda apie Kauno modernizmą.
„Moder…kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“, – toks buvo šios parodos pavadinimas, kvietusios vaikus į architektūrinę kelionę: susipažinti su tarpukario pastatais ir architekto profesija. Tada išleidau ir to paties pavadinimo knygą, raginusią vaikus išlankstyti Kauno modernizmą. Ir nors atsiliepimai apie parodą buvo puikūs, susidūrėme su sunkumu pritraukiant dalyvius – modernizmo sąvoka vaikams neatrodė labai patraukli. Būtent tada kilo mintis sukurti šventę ar net festivalį – kalbėti apie rimtus dalykus dar žaismingiau“, – akcentuoja architektė.
Ji pažymi, kad nors festivalyje netrūksta žaidimų, jo tikslas – edukuoti vaikus apie mus supančią aplinką: „Architektūros neįmanoma išvengti, kaip ir neįmanoma išvengti Kauno modernizmo. Todėl norime paskatinti vaikus pagalvoti, kaip jie leidžia laiką tam tikrose miesto erdvėse. Mes siekiame parodyti, kad architektas gali ne tik suprojektuoti pastatą, bet ir daryti tiesioginę įtaką mūsų savijautai. Norime, kad augtų tokia visuomenė, kuri nebūtinai taptų architektais, bet gerbtų aplinką, prisidėtų prie tvarios dabarties ir ateities.“
Grįžta su nauja energija
Prisimindama pirmąjį festivalį Eglė pasakoja, kad pernai, likus vos dviems mėnesiams iki jo pradžios, organizatorius nustebino džiugi žinia, tapusi ir nemenku galvos skausmu: festivalį buvo leista rengti buvusiuose Kauno centrinio pašto rūmuose.
„Kadangi supratome, jog galime didinti festivalio mastą, teko koreguoti ir jo idėją. Taip išaugome į didžiulį renginį su atidarymu, parodomis, edukacijomis, mažaisiais architektų kambarėliais pašto viduje ir dar daugiau“, – pasakoja Eglė.
Architektė pažymi, kad jau po pirmojo festivalio lankytojai dalijosi šiltais atsiliepimais, pabrėžė tokio renginio svarbą ir linkėjo, kad jis taptų kasmetiniu: „Po festivalio buvome ypatingai pavargę, tad šie gražūs žodžiai ne tik palaikė ir motyvavo judėti į priekį, bet ir skatino didinti apsukas.“
Panašu, kad dalyvių norai išsipildė, nes festivalis grįžta su nauja energija, naujomis veiklomis ir nauja tema: „Kur paslėpti lobiai?“.
„Šiemet visko bus kone dvigubai daugiau – dar labiau į festivalį įtraukiame mokytojus, jo ambasadoriais tampa patys vaikai, siūlysime didesnį kiekį ekskursijų, edukacijų ir žaidimų, filmų peržiūras. Istorinių miesto antspaudų dirbtuvės, lipdymas iš molio, konkursas „Paslėpk lobį ateičiai“ – mažųjų architektų laukia tiek ir dar daugiau“, – pažymi Eglė.
Pasakodama apie festivalio veiklas, ji akcentuoja, kad čia sau vietą ras ir maži, ir didesni architektūros entuziastai.
„Prieš festivalį, spalio 7–11 d., vaikus kviesime dalyvauti įvairiose ekskursijose – gidai Algimantas Grigas ir Eglė Urmanavičiūtė skatins žvelgti į miesto erdves kitu kampu, o net 11 architektų įmonių kvies į savo biurus susipažinti su jų kasdienybe. Spalio 11–13 d. atgis Kauno centrinio pašto rūmai, kuriuose planuojame edukacijas, dirbtuves, ekskursijas ir žaidimus. Pavyzdžiui, gaminame lobių paieškos knygutes – vaikai galės tyrinėti pašto erdvę, atrasti išskirtines detales ir gauti architektūros detektyvo pažymėjimą. Veiks ir pernai pasiteisinę mažųjų architektų kambarėliai, kuriuose vaikai bet kuriuo metu, be registracijos, galės atvykti ir kurti kartu su architektų pagalba“, – akcentuoja architektė.
Be to, festivalio dalyvių laukia tarpukariu Lietuvoje prasidėjusios skautų veiklos įkvėptos edukacijos. Vaikai mokysis kurti tarpukariu architektų naudotus tautinius motyvus ir raštus, simuliuos tarpukario Kauno savivaldos tarybos veiklą ir dar daugiau.
„Nors dalis edukacijų yra su registracija, net jei nespėsite užsiregistruoti, atvykus į Centrinius pašto rūmus tikrai rasite, ką veikti: bus galima išbandyti statybinę techniką, žaisti žaidimus, vyks molio, Kaukučio, Japoko kaladėlių ir kitos edukacijos. Čia apsilankyti verta ir dėl to, nes jau kitąmet yra planuojama rūmų modernizacija. Ir nors senos jų detalės bus išsaugomos, galima sakyti, kad tai – viena paskutinių progų įvertinti unikalią, autentišką senųjų rūmų atmosferą“, – sako Eglė.
Prie festivalio prisideda ir vaikai
Anot pašnekovės, šiemet dalį veiklų rengia ir festivalio ambasadoriai vaikai. Pavyzdžiui, žaidimą apie Kauno modernizmą kuria trylikametė Augustė, o trylikamečiai Elena, Austėja ir Armandas planuoja edukaciją apie Kauno dangorėžius.
„Jei norime, kad vaikai – būsimi suaugusieji – įsitrauktų į miesto planavimą, negalime imti ir iš viršaus nuleisti jiems šventės. Vaikų įtraukimas svarbus ir dėl to, kad mes, organizatoriai, norime mokytis iš jų: suprasti, kas jiems svarbu, kaip jie suvokia aplinką. Išties, vaikai yra kupini puikių idėjų ir minčių – tai rodo ir jų įsitraukimas į festivalį. Pavyzdžiui, KTU Vaižganto progimnazija – šių metų festivalio ambasadoriai – spalio 9 d. organizuoja ekskursiją savo mokykloje apie Stasį Kudoką – šios mokyklos architektą. Tai puikiai įkūnija festivalio idėją – padėti vaikams sužinoti daugiau, o tuomet leisti jiems perduoti žinias kitiems“, – teigia Eglė.
Architektė pabrėžia, kad šis festivalis atviras visiems – ne tik vaikams: „Tikimės, kad į festivalį užsuks ne tik vaikai ar šeimos su mažamečiais – raginame čia apsilankyti ir suaugusius, kurie domisi architektūra ar jaučia savo vidinį vaiką ir norą pažaisti.“
