Šios savaitės pirmadienį prasidėjo dar vienas paraiškų verslui kurti (PVK) etapas, – skelbia Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iki spalio 15 d. Užimtumo tarnyba iš darbo ieškančių savo klientų laukia naujų paraiškų dėl paramos verslui kurti. Šiai programai įgyvendinti planuojama skirti 10,5 mln. Eur valstybės subsidijos lėšų. Išsamesnė informacija gyventojams skelbiama Tarnybos internetinėje svetainėje, primena UT atstovė Milda Jankauskienė.
Apžvelgusi ankstesniojo etapo rezultatus, UT konstatavo, kad tikslas – pritraukti daugiau norinčiųjų kurti verslą ir daugiau paruošusių kokybiškus dokumentus – pasiteisino. Po birželį vykusios atrankos sulaukta tiek paraiškų, kiek per du ankstesnius 2023 m. etapus – daugiau nei 1200. Finansavimas bus skirtas 395 projektams, jų rengėjai sukurs 411 naujų darbo vietų. Šioms darbo vietoms įsteigti numatyta 9,1 mln. Eur.
„Mažiau apribojimų tikslinėms grupėms, patikslinti prioritetai, aktyvi komunikacija pritraukė rekordinį skaičių norinčių pasinaudoti parama verslui“, – teigė UT Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.
Pasigilinus į paraiškas, paaiškėjo, jog dažniausiai verslą ketina kurti darbo ieškantys klientai (56 proc.), sulaukę vidutinio amžiaus (30-40 m.) ir numatantys vystyti verslą, susijusį su skaitmenine transformacija.
Į tinkamų projektų sąrašą buvo įtraukta tik trečdalis pateiktų paraiškų, 820 iš jų atmestos dėl skirtingų priežasčių. Dažniausiai pasikartojančios yra kelios: planuojamos pirkti priemonės visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu (15 proc.), neatitiko patvirtintų prioritetų (7 proc.).
Dar 5 proc. paraiškų atmesta dėl to, kad dokumentų teikėjas nebuvo Užimtumo tarnybos klientas. Anot V. Kamandulienės, didžiausia problema išliko atsainus klientų požiūris į detales: „Vis dar daug yra tokių, kurie paraiškas teikia, neatlikę namų darbų.
Didžiausia paraiškų atmetimo priežastis nepasikeitė, – planuojamos pirkti priemonės visiškai nesusijusios su funkcijomis darbo vietose. Šį kartą klientams teikėme pasiūlymus išimti tokias priemones iš paraiškų. Dalis pasinaudojo šia galimybe, – 30 pareiškėjų sutiko su pasiūlymu ir jų paraiškos buvo patvirtintos.“
Didžioji dauguma patvirtintų projektų (95 proc. arba 374) atitiko skaitmeninės transformacijos tikslą, o 21 paraiškoje būsimas verslas siejamas su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu, skatina žiedinę ekonomiką. Dažniausiai planuojama steigti vieną darbo vietą tik sau, bet 9 pareiškėjai steigs darbo vietas ir kitiems Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo ieškantiems asmenims.
Daugiau nei 10 proc. atrinktų pareiškėjų steigs darbo vietas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms. Beveik ketvirtadalis būsimųjų verslininkų planuoja vykdyti su tvarumu ir inžineriniais sprendimais susijusias veiklas. Jie teiks techninės priežiūros, remonto, taisymo, informacinių technologijų paslaugas.
Apie 15 proc. nurodė, kad vykdys gamybos veiklą. Dažniausiai (11 proc.) finansavimas skirtas variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto verslui vystyti. Kiti būsimieji verslininkai ketina užsiimti kraštovaizdžio tvarkymo, baldų gamybos, restoranų ir pagaminto valgio teikimo, kino filmų, vaizdo filmų ar interjero dizaino kūrimo, kitomis veiklomis.
Vidutinė vienos darbo vietos steigimo kaina – 22,1 tūkst. Eur (22 proc. mažiau negu maksimalus subsidijos dydis, siekiantis 31 MMA arba 28,644 tūkst. Eur). Nuosavos lėšos bendrame projektų finansavime sudaro 17 proc., subsidijos lėšos – 83 proc.
Daugiausia projektų iš ankstesnio etapo planuojama įgyvendinti Vilniaus regione – 143, Kauno – 110, Klaipėdos – 65, Šiaulių – 41, Panevėžio – 36.
