Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti pirmojo parlamento vicepirmininko Jurgio Razmos siūlymą paprasčiau ir greičiau panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę, jeigu jis su tuo sutinka.
Už tokį Seimo statuto pataisos projektą po pateikimo balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo šeši, susilaikė 15 politikų. Toliau jį svarstys parlamentiniai komitetai, į posėdžių salę pataisos turėtų grįžti lapkritį.
Pasak J. Razmos, dabartinė procedūra dėl imuniteto panaikinimo būna perteklinė, kai pats parlamentaras prašo tenkinti generalinio prokuroro prašymą panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
„Manau, kad daugelis pastebėjote, jog Seime svarstant pastarąjį generalinės prokurorės prašymą naikinti vieno Seimo nario imunitetą, turime tokią gana beprasmę procedūrą – komisijos sudarymą, kai pats Seimo narys prašo kuo greičiau panaikinti jo imunitetą, kad jis galėtų teisiškai gintis. Tačiau pagal dabartinį statutą daroma pertrauka, sudaroma komisija, ji vėl išklauso tą patį generalinės prokurorės pranešimą, ten Seimo narys dar kartą kartoja savo prašymą tenkinti prokurorės prašymą, ir dubliuojame veiklą, užsiimame neprasmingais dalykais“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas, turėdamas omenyje „čekiukų“ byloje įtariamo parlamentaro Andriaus Vyšniausko situaciją.
Pagal jo pataisą, Seimo nariui prašant specialioji komisija nebūtų sudaroma.
„Seimas gali nuspręsti nesudaryti tyrimo komisijos, jeigu Seimo narys, išklausęs prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, viešai Seimo posėdyje iš karto padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta“, – nurodoma projekte.
Anot jo, Seimo nutarimas nesudaryti tyrimo komisijos ir sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę būtų priimtas, kai už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
„Valstietis“ Dainius Gaižauskas kritikavo pataisą, teigdamas, jog taip būtų varžomos parlamentarų teisės.
„Ar nemanote, kad atimate politikams vienintelę galimybę apsiginti iki tol, kol bus priimtas procesinis sprendimas. Šiaip ikiteisminiai tyrimai vyksta gana ilgai“, – sakė jis.
„Komisija yra būtent ta vieta, kur politiškai gali (…) visas aplinkybes ir nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso atskleisti tam tikras detales, dabar jūs apribojate šitą teisę“, – tvirtino „valstietis“.
J. Razma pabrėžė, kad nesiūloma išvis atsisakyti specialiosios komisijos sudarymo.
„Aš neparašiau, kad draudžiama sudaryti komisiją, aš parašiau, kad gali būti nesudaroma komisija. Jeigu manysite, kad komisijoje galima ką nors reikšmingo nuveikti, prašau, komisiją sudarinėkite. Mano projektas to neuždraudžia, tik jis suteikia galimybę jos nesudaryti, jeigu visi sutaria, kad tai yra beprasmis reikalas, Seimo narys pats prašo“, – kalbėjo konservatorius.
„Kaip tik komisijoje atsiranda dar viena papildoma erdvė, kai komisijos nariams neatsakingai ką nors kalbant gali būti daromas poveikis teisėsaugai, ir jūs žinote, kad tokiais atvejais tai išvirsta į palankumą įtariamajam“, – pridūrė jis.
Konstitucija numato, kad be Seimo leidimo Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimo statute dabar nustatyta, kad generaliniam prokurorui kreipusis dėl leidimo patraukti politiką baudžiamojon atsakomybėn, privalu sudaryti specialiąją komisiją, kuri vėl išklauso prokurorą, tą patį Seimo narį, esant reikalus, prašo dokumentų ir pan. Tik gavęs komisijos išvadą, ar leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, ar neleisti, Seimas balsuoja dėl jo imuniteto panaikinimo.
