Tai parodė Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota šalies darbdavių apklausa, kurią atliko Sprinter tyrimai. Pasak UT pranešimo, pasikeitęs darbdavių požiūris į emigrantus skatina intensyviau dirbti su diaspora.
Pagal tyrimo rezultatus, 77 proc. darbdavių atsižvelgtų tik į kandidato užimti darbo vietą išsilavinimą ar darbo patirtį, nepaisant to, kur ji buvo įgyta. Jau tik 18 proc. darbdavių rinktųsi kandidatus, įgijusius išsilavinimą ir 17 proc. – darbo patirties Lietuvoje.
Tuo tarpu 2021 metais panašaus pobūdžio tyrime darbdaviai tvirtino, kad pirmenybę teiktų kandidatams, kurie darbo patirtį ar išsilavinimą įgijo Lietuvoje (atitinkamai – 75 proc. ir 69 proc.)) nei užsienyje.
Dabar dauguma apklaustų darbdavių (58 proc.) pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties ar įgūdžių. Ypač tai pabrėžia įmonės, kuriose dirba arba anksčiau yra dirbusių sugrįžusių iš užsienio tautiečių. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) sutinka, kad grįžę į Lietuvą lietuviai labiau pasitiki savo gebėjimais ir nori aktyviau įsitraukti į svarbių sprendimų priėmimą darbovietėje, palyginus su migracijos patirties neturinčiais kolegomis.
„Pasikeitusias darbdavių nuostatas emigrantų atžvilgiu sąlygoja ne tik pasikeitusios vertybės visuomenėje, bet ir pokyčiai darbo rinkoje. Pastaraisiais metais itin sustiprėjęs kvalifikuotų darbuotojų poreikis, technologijų proveržis gamybos procesuose, ypač dirbtinio intelekto pritaikymas kasdienėje veikloje, iš esmės skatina persvarstyti personalo samdos įpročius ir taktiką, – teigė Inga Balnanosienė, Užimtumo tarnybos direktorė. – Šiuo metu dauguma darbdavių lanksčiai vertina grįžusius iš užsienio lietuvius,– laiko juos patyrusiais ir reikalingais specialistais. Visgi dažniau taip teigia įmonės, kuriose dirbo arba dirba darbuotojų su migracine patirtimi“.
Didžiausias skirtumas stebimas analizuojant išsakytą nuostatą, jog iš užsienio grįžę lietuviai dažniau turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms: 2021 metais taip teigė 62 proc. darbdavių, šiemet – tik 36 proc.
Darbdavių atstovė – „SBA Home“, vienijančios keturias SBA baldų gamybos įmones, personalo vadovė Samanta Garbenčienė paaiškino: „Patirtis personalo samdos srityje liudija, jog emigrantai puikiai išmano darbo specifiką, imlesni naujovėms ir pokyčiams bei dažnai juos siūlo patys. Jie yra motyvuoti ir siekia vidinio augimo galimybių. Jie pritaiko užsienyje įgytą gerąją patirtį, kuri būna labiau orientuota į rezultatą, o ne į procesą“.
Tyrimas atskleidė, kad nuotolinio darbo galimybes užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarytų beveik pusė (40 proc.) apklausoje dalyvavusių darbdavių. Pagrindinę priežastį, kodėl nėra galimybės dirbti tokiu būdu – netinkamas darbo pobūdis (80 proc.). Daugiausiai nuotolinį darbą siūlo mažesnės įmonės, dirbančios informacijos ir ryšių (65 proc.), statybos (49 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (60 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (47,1 proc.), švietimo (47,1 proc.), administracinės ir aptarnavimo veiklų (45 proc.) srityse. Nuotolinio darbo galimybę dažniau nurodė Vilniaus apskrities ir didesnių įmonių atstovai.
Užimtumo tarnybos vadovės I. Balnanosienės teigimu, šiemet fiksuojamas darbdavių nuomonės poslinkis į teigiamą pusę arba – neutralus: „Gerokai sumažėjo pritariančių, kad emigrantai kaip darbuotojai prasčiau nei nuolatiniai šalies gyventojai išmano Lietuvos darbo rinką ir ekonomiką Prieš trejus metus taip galvojo 58 proc. apklaustų darbdavių. Dabar – mažiau pritariančių, kad viena iš pagrindinių lietuvių grįžimo iš užsienio priežasčių yra nesugebėjimas prisitaikyti prie kitos šalies, kai ankstesniais metais taip manė trečdalis respondentų”.
Daugiausia dirbančių gyventojų, grįžusių iš užsienio, yra gamybos, statybos, prekybos, transporto (didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto, transporto ir saugojimo, statybų ir nekilnojamojo turto operacijų) sektoriuose. Tą patvirtina ir praėjusiais metais Užimtumo tarnybos užsakymu atliktame Emigrantų nuomonės tyrime įvardintos norinčiųjų grįžti (60,3 proc.) turimos profesijos, susijusios būtent su pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriais. Antroje vietoje – turintys profesijas prekybos ir pardavimų veiklose (58,5 proc.), trečioje – energetikos ir gamtos išteklių veiklose (58,3 proc.).
Jau kelerius metus Užimtumo tarnyba didelį dėmesį skiria grįžtamajai migracijai – iniciatyva „Gal į Lietuvą?“ emigrantams organizuoja renginius, diskusijas ir karjeros mugės nuotoliniu bei kontaktiniu būdu.
Pasak I.Balnanosienės, šia kryptimi ir toliau skatina dirbti teigiamas darbdavių vertinimas diasporos atžvilgiu: „Dauguma jų (78 proc.) pritaria grįžtamosios migracijos skatinimui ir mano, jog šias veiklas turėtų vykdyti valstybinės institucijos. Įmonės, kuriose dirbo arba dirba emigrantų, pageidautų, kad šia veikla užsiimtų darbdavių asociacijos bei darbdaviai“.
Beveik trečdalis (29 proc.) apklaustų darbdavių norėtų patys prisidėti prie įvairių iniciatyvų, kviečiančių užsienio lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Labiausiai linkę įdarbinti grįžtančiuosius arba prisidėti prie grįžtamosios migracijos skatinimo iniciatyvų iš apklaustųjų daugiausiai įvardijo žmonių sveikatos, priežiūros ir socialinio darbo (52,9 proc.), viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (50 proc.), administracinės ir aptarnavimo (50 proc.) sričių darbdaviai.
Pernai UT organizuotas emigrantų tyrimas parodė, kad net 55,1 proc. apklaustų išvykusių Lietuvos piliečių svarsto apie grįžimą gyventi į tėvynę (tai – 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus). Labiausiai motyvuojančios priežastys grįžti – artimieji, gerėjanti ekonominė padėtis, matomi pokyčiai visuomenėje ir, žinoma, gerai apmokamas bei mėgstamas darbas.
