Pedagogė Marija Kuraitytė-Varnienė tarpukariu į Lietuvą atvežė Marijos Montesori ugdymą, Kaune įkūrė privatų vaikų darželį ir pradinę mokyklą. Skleisti šį metodą ir atremti aplinkinių kritiką jai padėjo vyras, garsus dailininkas Adomas Varnas bei bendražygė Domicelė Petrutytė. Kviečiame susipažinti su nepelnytai užmirštos lietuvių pedagogės, novatorės darbais Kaune.
Mokėsi pas pačią M. Montesori
Marija Kuraitytė (1886-1982) 1906 m. baigė Ginekologijos institutą Sankt Peterburge, po to – pedagogikos studijas Ženevos universite ir A. Šaniavskio liaudies universiteto Pedagogikos skyrių Maskvoje, darbavosi su ikimokyklinio amžiaus vaikais. 1919 m. ji susituokė su dailininku Adomu Varnu.
1921-1944 m. su mokslo užsienyje pertraukomis M. Varnienė gyveno Kaune. Trakų g. 12 tebestovi puikiai išlikęs Varnų šeimos namas.
Nuo 1930 m. Kuraitytė-Varnienė pradėjo gilintis į Montesori pedagogiką, tais metais baigė tarptautinius Montesori kursus Romoje. Vėliau mokslus tęsė Nicoje, Danijoje, Olandijoje. Žinių sėmėsi pas pačią ugdymo sumanytoją italę Mariją Montesori, kuri puikiai įvertino M. Varnienės pagamintas mokymo priemones. Gavusi tarptautinės Montesori asociacijos įgaliojimą skleisti šią pedagogiką Lietuvoje, ji pradėjo uoliai darbuotis: skaitė paskaitas darželių auklėtojoms, vaikų tėvams, rengė kursus, rašė straipsnius leidiniams „Tautos mokykla“, „Vairas“, „Židinys“ ir tapo M. Montesori pedagogikos pradininke Lietuvoje. Veiklą aktyviausiai vykdė Kaune. Steigė „Vaikų namelius”, Trakų g. 12 su vyru įkūrė Montesori pedagogika paremtą pradžios mokyklą, kurią vaikai vadino „Laimingų vaikų pasaulio sala“.
1934 M. Varnienė tapo viena iš Lietuvos M. Montessori draugijos steigėjų. Tuo metu prie Varnų iniciatyvų prisijungė Montesori kursus baigusi Domicelė Petrutytė.
Kodėl M. Varnienė taip užsidegė M. Montesori mokymu? „Lankydamasi Italijoje ji matė, kad M. Montessori metodas puikiai veikia praktikoje. Jis itin naudingas vaikams, kurie patyrė karą, epidemijas, yra traumuoti. Panašias patirtis turėjo ir Lietuvos vaikai, tad M. Varnienė nutarė šį metodą pritaikyti čia. Beje, jos įsteigtoje mokykloje mokėsi ir garsios Lozoraičių šeimos atžalos“, – sakė Lietuvos švietimo muziejaus direktorės pavaduotoja, vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Indrė Bočkutė.
Antrojo pasaulinio karo metais M. Varnienė pasitraukė į Vokietijos karo pabėgėlių stovyklą, vėliau – į JAV. Pedagoginę veiklą tęsė ir šiose šalyse.
Sulaukė kritikos
Montesori metodas siekia vaikui suteikti mokymosi laisvę, galimybę savarankiškai veikti ir būti kūrybingam. Marija ir Adomas Varnai teigė, kad vaikas pats formuoja savo žmogiškas vertybes – individines, visuomenines, tautines ir dorovines, tam tereikia padėti atsiskleisti.
„Vaiko kūrybiniame asmenybės darbe niekas negali jo pavaduoti. Šeima, mokykla, visuomenė ir gamtiškoji bei gyvenimiškoji aplinka yra tik padedamos priemonės, bet nevadovaujami pradai (…) Šeima ir mokykla iki šiol dėjosi vaiko vadovais ir jo asmenybės formuotojais. Jos rūpinosi išugdyti jame suaugėlio panašybę. Tuo jos kliudė vaikui augti ir išaugti sau žmogumi, tuo žmogumi, kurio individualumas, visuomeniškumas ir valstybiškumas semia savo pradžią pagrindiniame šaltinyje – paties vaiko prigimtyje. Montesori metode vaikas, kaipo savo asmenybės betarpis formuotojas, kaipo žmogaus kūrėjas, yra laikomas pilnai nusipelniusiu naudotis tokiomis pat autonominėmis gyvenimo ir plėtotės teisėmis bei sąlygomis, kokiomis naudojasi suaugėlis“, – teigė Montesori ugdymo Lietuvoje skleidėjai Varnai.
Beje, jų veikla, kaip ir daugumos pradininkų, buvo viešai kritikuojama.
„M. Varnienė sulaukdavo kritikos, kad Montesori metodas skirtas tik vaikams su spec. poreikiais, ją kritikavo, kad metodas nepritaikomas realybėje. Spaudoje pedagogė kantriai aiškindama atsakydavo į šią kritiką“, – sakė muziejininkė I. Bočkutė.
Marija ir Adomas Varnai patys kūrė Montesori ugdymo priemones, nes buvo brangu jas įsigyti iš užsienio. Dalis tarpukariu ir vėlesniu laikotarpiu jų gamintų ugdymo priemonių saugoma Lietuvos švietimo muziejuje Kaune, pvz., žemynų dėlionė, ugdymo priemonė su atsegamais dirželiais, skirti smulkiajai motorikai lavinti. Saugyklose yra ir Švietimo ministerijos leidimas 1937 m. Kaune, Trakų g. 12, įsteigti Montesori pradinę mokyklą. Muziejuje saugomi M. Varnienės straipsniai tarpukario spaudoje, Domicelės Petrutytės atsiminimai apie Montessori veiklą.
Fonduose yra ir dailininko A. Varno nutapytas Marijos Montesori portretas.
Kviečia į viešą Montesori klasę Kaune
Lietuvos švietimo muziejuje Kaune įrengta Montesori edukacijų klasė, kurioje mažieji gali išbandyti Montesori lavinimo priemones ir dalyvauti edukacinėse programose „Vaikų darbeliai vaikų nameliuose“ ir „Padėk man tai padaryti pačiam“.
Paskutinį mėnesio sekmadienį muziejų galima aplankyti nemokamai.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
