Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda kels „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo greičio klausimą Europos Sąjungos lygiu. Anot jo, šis projektas atsilieka, nors yra svarbus siekiant užtikrinti tiek krovinių ir asmenų gabenimą, tiek karinį mobilumą.
„Ypatingą dėmesį pokalbio metu (su A. Duda – ELTA) skyriau „Rail Baltica“ projektui, kuris įgyvendinamas lėčiau, nei planuota. Tikiuosi, kad tai bus vienas iš tų klausimų, kuriuos kartu kelsime Europos lygiu. Nes „Rail Baltica“ yra projektas kuris palengvins ne tik judėjimą ar krovinių gabenimą, bet prisidės prie karinio mobilumo, leis greičiau ir efektyviau gabenti karines technologijas“, – trečiadienį kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Daugiau šia tema
A. Duda pabrėžė visų infrastruktūros projektų, jungiančių Lietuvą, Lenkiją ir kitas Europos valstybes svarbą, siekiant užtikrinti regiono saugumą. Jis patikino, kad dalis darbų iš Lenkijos pusės jau yra baiginėjami.
„Kalbėjome apie tarp mūsų šalių vykdomas infrastruktūros investicijas, kurios taip pat labai svarbios saugumui. Nes kai kalbame apie „Via Carpatia“, „Via Baltica“, ar „Rail Baltica“, kalbame ne tik apie krovinių gabenimą, bet ir dalykus susijusius su strateginėmis karinėmis užduotimis. Kalbame apie karių judėjimą, jei to reiktų, ir užtikrinimą, kad šios galimybės būtų kuo geresnės ir didesnės“, – komentavo A. Duda.
Tačiau G. Nausėda pasidžiaugė transeuropinio tinklo kelio „Via Baltica“ sėkme ir teigė, kad darbai bus baigti jau 2025 m. Jam paantrino A. Duda, tikindamas, kad ir iš Lenkijos pusės likę paskutiniai kelio įrengimo darbai.
„Via Baltica“ projektas įgyvendinamas labai gerai. Tai sėkmė, kuria džiaugiamės. Tai darbas, kuris nesibaigs aplink Lietuvos ir Lenkijos sieną, bet prognozuojame, kad paskutiniai elementai bus įrengti 2025 m. ir iš tikrųjų galėsime greičiau keliauti tarp savo šalių“, – teigė G. Nausėda.
„Čia, Lenkijoje, mums liko praktiškai tik paskutinis greitkelis, kurį turime nutiesti, kad sujungtume Varšuvą su Lenkijos-Lietuvos siena“, – sakė A. Duda.
Projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ vystymo darbai vyksta šalia Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos.
Kaip birželį parodė bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atlikta preliminari projekto kaštų ir naudos analizė, „Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, tuo metu panaši analizė 2017 m. parodė 5,8 mlrd. eurų poreikį.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
„Via Baltica“ – transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 km, iš jų 269 km – Lietuvos teritorijoje.
