„Viena iš pilietinės visuomenės saviorganizacijos formų galima laikyti formalias institucijas – bendruomenės centrus, kurie steigiami įvairios visuomeninės padėties žmonių, siekiančių bendromis jėgomis spręsti problemas“, – miesto dienraštyje 2019-ųjų vasarį teigė daugybę metų gyventojų aktyvumu pasižymėjusio bendruomenės centro „Girsta“ pirmininkė Zinaida Streikienė. Deja, jos žemiškoji kelionė maždaug prieš porą metų jau pasibaigė…
Su šia moterimi mes susipažinome apie 2006-uosius, kai buvome susitikusios tuometinio Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus tarnybiniame kabinete. Bendruomenės pirmininkė Zinaida tuomet ieškojo pagalbos likusioms be darbo (prichvatizavimo vajaus sužlugdytos) Kauno dirbtinio pluošto gamyklos darbuotojoms, išgyvenančioms neviltį, psichologines traumas ir ilgai užsitęsusį sunkmetį. Dalį sudėtingų klausimų savivaldybė bendruomenei tada padėjo spręsti.
Paskui ne kartą matėmės su „Girstos“ bendruomenės aktyvistėmis per Adomo Mickevičiaus slėnyje jų organizuotus bent kelis rudeninius poezijos skaitymus. Ar per pagalbos paieškas keliems mažamečiams, likusiems senelių globai, kai tėvai išvyko geresnio duonos kąsnio ieškoti toli nuo Lietuvos. Ponia Zinaida, pagal aukštojo mokslo diplomą – miškų inžinierė – daug kam Kaune yra padėjusi.
Ji tikėjo, jog „miesto nevyriausybinės bendruomeninės organizacijos turėtų gauti patalpas veiklai pagal panaudos sutartį ir bent minimalią paramą patalpų išlaikymui. Tai galėtų būti suteikiama projektinę aktyvią veiklą vystančiai organizacijai, vienijančiai apie 50 narių, aktyviai dalyvaujančiai miesto bendruomenės veikloje“.
Patys dalyvaudami sprendimų priėmime, piliečiai palankiau juos vertina
Kaip baigiamajame magistro darbe pabrėžė Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto absolventė Alina Anužienė, „bendruomenių tema – aktuali politikams, nes aktyvus piliečių (tiek pavienių, tiek susibūrusių į bendruomenes, bendruomenių centrus ar kitokias organizacijas) įsitraukimas į valdymą reiškia demokratijos stiprėjimą, gerėjančią sprendimų kokybę ir viešosios politikos turinį. Aktuali ši tema ir viešojo administravimo institucijų darbuotojams, kadangi jie – atsakingi už savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais, yra suinteresuoti piliečių, bendruomenių atstovų dalyvavimu priimant sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu, viešųjų finansų valdymu. Nes sumažėja klaidų galimybė ir piliečių nepasitenkinimas priimtais sprendimais“.
Be jokios abejonės, bendruomenių veikla suinteresuoti ir gyventojai. Bet ne visada tai jų veiklai pakanka atvirų erdvių ar kokio geraširdžio kaimyno užleistos privataus namo svetainės, kurioje susirinkę pasitarti bendruomenių aktyvistai dažnai net nesutelpa.
Ne taip seniai, pavyzdžiui, Lampėdžių bendruomenė turėjo „valdišką kampelį“ neprivatizuotoje gyvenamojo namo dalyje įkurtoje bibliotekoje. Tačiau turtinga Kauno miesto savivaldybė…pristigo pinigų jos patalpų remontui ir nusprendė jas parduoti. Kaip nutarė, taip ir padarė, „negirdėdama“ vietinių gyventojų prašymų leisti ir toliau gyvuoti viešajai bibliotekai. Nes jokie modernūs „knygomatai“ negali atstoti gyventojų bendravimo džiaugsmo, pasidalinimo rūpesčiais, ieškant galimų sprendimų…
Ir „Girsta“ ilgai nesidžiaugė bibliotekos patalpomis.
Apie šį savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo atnaujintas, panaudojant ES lėšas, ne kartą rašė ir naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. NT tai – 84,72 kv. m bendrojo ploto negyvenamosios patalpos (buvusi biblioteka K. Baršausko g. 92-17) šių metų balandžio gale ne konkurso būdu buvo išnuomotos „Girstos“ bendruomenės centrui. Pagal rekvizitai.vz.lt „Girsta“ 2023-aisiais gavo kiek daugiau nei 1000 eurų pajamų (finansinės paramos). Mokėtinų įsipareigojimų buvo kur kas daugiau.
Savivaldybė galimybių užsidirbti veiklai lėšų iš projektų nelinkusi siūlyti Kauno gyventojų bendruomenių centrams. Jei nepavyksta įveikti konkurentus iš visos Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamuose konkursuose, tai ne kažką ir gali nuveikti stiprindamas demokratiją.
Bibliotekos patalpų nuomos sutartis galioja iki ateinančių metų gegužės 2-osios. Bet vidurvasarį (liepos 18-ąją) „Girsta“ raštu paprašė tą sutartį nutraukti „prieš terminą dėl finansinių sunkumų“. Galimybė tai padaryti sutartyje yra numatyta. Tereikia, kad artimiausiame miesto tarybos posėdyje savivaldybės politikai tam pritartų. Niekas neabejoja, kad jie pritars. Kitaip gali būti neigiamų pasekmių, palikus nuomininkui per „europinį remontą“ renovuotas patalpas, kai jau dabar iškilęs nemokumo už jų nuomą bei komunalines paslaugas klausimas.
Kas kelia viešųjų paslaugų kokybę?
Tikriausiai – negyvi obeliskai ir kiti paminklai, o ne šiltas žmogiškas, mylinčių savo miestą gyventojų bendravimas. Tiek tarpusavyje, tiek su savo išrinktaisiais, kurių valdančiąją daugumą jau ne vienerius metus mieste prie Nevėžio, Neries bei Nemuno sudaro ne kokia partija, bet visuomeninė (politinė) organizacija.
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog Kauno savivaldybės įsteigtos Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinio, esančio Šešto forto kaimynystėje (K. Baršausko g. 92-17), patalpos jau ne vienerius metus yra įrašytos į Viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Na, pabuvo keletą mėnesių savivaldybė „geruolė“ gyventojų bendruomenės centrui, o dabar – keliaukit, kur tik norit, jei nuomai pinigų neturit? Komercija – aukščiau visų bendruomeniškumų?
„Pritarus šio sprendimo projektui, laukiama šių pozityvių rezultatų: savivaldybė galės vykdyti nuosavybės teise valdomų patalpų K. Baršausko g. 92-17, Kaune , pardavimo procedūras ar priimti kitus sprendimus dėl šio turto panaudojimo“, – teigiama savivaldybės administracijos parengto vietos politikams projekto Aiškinamajame rašte.
Jame dar priduriama, jog nepritarus sprendimo projektui, galimos neigiamos pasekmės: „iki patalpos bus parduotos ar priimti kiti sprendimai dėl jų panaudojimo, savivaldybė patirs išlaidas už šio turto priežiūrą“.
Anot anksčiau cituotos magistrės A. Anužienės, „visuomenės dalyvavimas savivaldos institucijų valdyme ir administravime leis pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, kelti gyventojų sąmoningumą“. Kaune, matyt, galvojama kitaip…
Teisybės dėlei dera pažymėti, kad pernai patobulintas Vietos savivaldos įstatymas neįpareigojo savivaldybių suteikti nemokamai patalpas bendruomenių centrams. Todėl Kauno mieste net ir tie centrai, kurie nuo seno jas turėjo ar nemokamai naudojosi kitoms viešoms ar viešojo administravimo įstaigoms priskirtais NT plotais, pastaraisiais metais palaipsniui „vieningai“ jų netenka.
