Darbo ieškančiųjų prioritetų analizė, kurią atliko Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, parodė, kad apskaitos ir buhalterijos tarnautojo darbo per šią tarnybą ieško 23 kartus daugiau moterų nei vyrų, bibliotekininko darbo pageidauja 15 kartų daugiau moterų nei vyrų, o administratoriaus darbą susirasti nori 91,9 proc. moterų. Šiems UT klientams tenka rinktis iš mažiau darbo pasiūlymų.
Remiantis išsamios UT klientų ieškomo darbo prioritetų analizės duomenimis, akivaizdu, jog moterų pageidavimai darbui dominuoja tik slaugos ir švietimo srityse, kurios susiduria su didžiausiu darbuotojų trūkumu. Ir Lietuvoje, ir kitur Europoje statybų, inžinerijos, IT sektoriai sulaukia mažesnio jų dėmesio.
„Statybos, inžinerija, transportas, – technologijos pavertė šias sritis tinkamas bet kuriai lyčiai, nes fizinį darbą vis labiau keičia modernūs įrenginiai, kuriuos valdyti gali kompetencijų turintis profesionalas, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Taip pat inžinieriai tapo kūrybinio proceso vadovais, nors žmonės neretai juos vis dar įsivaizduoja palinkusius prie brėžinių ir schemų.“
Technologijos profesijų pobūdį darbo rinkoje keičia iš esmės, šiuo metu inžinerijos ir fizinių mokslų specialistų darbo ieško kiek mažiau nei pusė (44,7 proc.) klienčių. Moterų dalį tarp inžinerijos specialisto darbo ieškančių asmenų augina norinčios dirbti baldų, drabužių ar grafikos dizainerėmis. Ieškančių elektros ar elektronikos inžinieriaus darbo – tik apie 5 proc.
Informacinių technologijų ir ryšių sistemų specialistų ar technikų darbai domina apie 20 proc. moterų. Vienintelė išimtis – programų testuotojo darbas, jis – vienodai paklausus ir tarp vyrų, ir tarp moterų.
Anot I. Balnanosienės, Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, tik sveikatos ir mokymo specialistai yra išimtis, kur trūkstamų profesijų vietas neužima vyrai: „Tokių specialistų poreikis didėja, ir šį darbą dažniau renkasi moterys.“
Asmens priežiūros darbuotojų grupė – viena labiausiai feminizuotų profesijų grupių. Vaikų priežiūros darbuotojo, mokytojų padėjėjo, asmens sveikatos priežiūros ar priežiūros namuose padėjėjo darbo ieško beveik vien moterys. Mokymo srityje ryškiausi lyčių skirtumai stebimi tarp ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojų: tarp tokio darbo ieškančių asmenų moterys sudaro 95 proc.
Švietimo ir sveikatos sektoriuose moterys dažniau nei vyrai siekia vadovaujančio darbo pozicijų. Tik 2 proc. klienčių vadovo darbo ieško statybų srityje.
„Moterų karjeros ambicijas ar profesijų pasirinkimus dar kažkiek pristabdo vis dar gajus darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus. Žinoma, tai nykstantis reiškinys, tačiau mes matome poreikį ne tik stiprinti STEAM ugdymą, bet ir kovoti su stereotipais, ribojančiais jauno žmogaus karjeros pasirinkimo, o vyresniųjų – persikvalifikavimo galimybes“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė.
Šiais metais duris atvėrę regioniniai karjeros centrai „Karjeras“ yra pasiruošę keisti nuostatas, nes suteikia bet kuriam šalies gyventojui nuo 14 metų pamatyti įvairias profesijas realiose darbo vietose. Čia suteikiama galimybė išsiaiškinti savo lūkesčius, vykti į įmones ir neretai sulaužyti stereotipus apie vienas ar kitas specialybes.
I.Balnanosienės teigimu, nepakankama moterų dalis inžinerijos ir IT srities profesijose didina moterų pažeidžiamumą darbo rinkoje: „Technologijos atveria vis daugiau pasirinkimų šiose srityse, o apsiribojimas stereotipinėmis moteriai priskiriamomis karjeros sritimis (mokymas, priežiūra ar rūpyba) neleidžia pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.“
