Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išanalizavusi apibendrino didžiausių šalies regionų darbo rinkos ypatumus, stiprybes ir iššūkius. Pateikdama antrojo didžiausio Lietuvos miesto bei aplinkinių regionų situacijos apžvalgą, UT pažymi, kad penkerius metus Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse fiksuojamas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas jau siekia 482,2 tūkst.
Ūkio sektoriuose kasmet augo darbo paklausa Kauno apskrityje (9 proc.), kitose – šiek tiek mažėjo. Visame regione pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst. laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias – Kaune (15,8 tūkst.), Alytuje (2,8 tūkst.) ir Marijampolėje (2,2 tūkst.).
„Mūsų regiono ekonominis potencialas yra didžiulis, jaučiami skirtingi iššūkiai kiekvienos apskrities darbo rinkoje. Labai dažnai kalbame apie inovacijas ir startuolius, medikų ir inžinierių paklausos disbalansą. Lazdijuose, Kalvarijoje sprendžiame ilgalaikes nedarbo problemas. Alytuje ieškome būdų, kaip aprūpinti įmones apdirbamosios pramonės darbininkais ir statybininkais, o Marijampolėje – kaip patenkinti vežėjų ir virėjų poreikį“, – pasakojo UT Kauno klientų aptarnavimo direktorius Tautvydas Bielozarevičius.
Kaune labiausiai auga sritis, susijusi su startuoliais bei inovacijomis. Tuo užsiimančių įmonių darbuotojų paieškos kanalai platesni – ne vien Užimtumo tarnyboje, kuri šiemet taip pat įregistravo 71 darbo vietą, iš jų – daugiausiai IT specialistams (41), informacinių technologijų sistemų administratoriams (6), viena kita darbo pozicija skirta informacinių technologijų sistemos eksploatavimo inžinieriui ar mokslinės techninės informacijos apdorojimo inžinieriui.
Darbas laukia medikų, pedagogų, socialinių, prekybos ir kitų sektorių darbuotojų
Kauno sveikatos mokslų universitetas ir kiti mokslinių tyrimų institutai skatina sveikatos apsaugos ir biotechnologijų sričių plėtrą. Šių metų pirmąjį pusmetį didėjo darbo pasiūlymų skaičius žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ jau informavo apie augantį medicinos darbuotojų poreikį. Paskelbta apie 600 laisvų darbo vietų, iš jų – 256 bendrosios praktikos slaugytojams, 96 – įvairių sričių gydytojams (šeimos, kardiologui, neurologui, geriatrui), trūksta psichologų, odontologų.
Kauno regionui aktualios ir pedagogų paieškos. Daugiausiai trūksta mokytojo padėjėjų (56) ir matematikos mokytojų (48). Šiuo metu mokytojams siūloma 171 laisva darbo vieta.
Paslaugų sektorius gausiausiai skelbia laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos registre, – šiemet įregistravo 11,6 tūkst. darbo skelbimų. Net 35,4 proc. darbo pasiūlymų – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, 32 proc. – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse.
Prekybos tinklai „Maxima LT“, „IKI Lietuva“ bei „Kesko Senukai Lithuania“ dažniausiai skelbia pardavėjų-kasininkų, virėjų, valytojų darbo vietas. Tai susiję su parduotuvių tinklų plėtra ir didele darbuotojų kaita.
Baldų apmušėjai, gamybos įrenginių operatoriai bei staklininkai, siuvėjai reikalingi pramonės sektoriaus įmonėms. Maisto, tekstilės, chemijos ir mašinų gamybos įmonės šiemet paskelbė daugiau nei 4,9 tūkst. laisvų darbo vietų, dauguma (92,6 proc.) – apdirbamojoje gamyboje. Darbuotojų daugiausiai ieškojo baldus gaminančios įmonės „Actona Lithuania“ (115), „Kauno baldai“ (96).
Anot UT pranešimo, statybos sektorius pateikė 2,7 tūkst. darbo pasiūlymų. Aktyviausi darbdaviai – „Gilmera“ (116), „Autokausta“ (100) „CB Construction“ (92 ) skelbė apdailininkų, suvirintojų, elektrikų ir kitų statybos darbų darbininkų bei amatininkų paieškas.
Regiono geografinė padėtis ir gerai išvystyta infrastruktūra ypač prisideda prie transporto bei logistikos sektoriaus plėtros. Nors šiemet sumažėjo tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojų poreikis, tačiau išliko stabilus arba didėjo vairuotojų ekspeditorių ir logistikos specialistų (vadybininkų, sandėlininkų) skelbiamų laisvų darbo vietų skaičius.
T. Bielozarevičiaus teigimu, pirmąjį pusmetį paslaugas darbdaviams teikiantys specialistai vykdė orlaivių mechanikų bei aviacijos mechanikų atrankas „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ ir „FL Technics“ įmonėms. Darbuotojų atrankoje pasiūlytas 21 kandidatas ir po darbdavių testavimo dalis jų gali būti įdarbinti orlaivių mechanikais-mokiniais. Po logistikos specialistų atrankų „Prima line“ ir „Pigu“ įdarbino 4 UT mūsų specialistų atrinktus asmenis.
Užimtumo tarnybos Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda taip pat vykdė atrankas ir į laisvas darbo pozicijas Marijampolės LEZ „Mantinga“ dėl elektriko-elektrotechniko ir , „Marijampolės pieno konservai“ vyr. buhalterio laisvoms darbo vietoms užpildyti. Su Kauno LEZ įmone „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ bendradarbiauta dėl mechaniko, mechaniko – šaltkalvio ir mokymų instruktoriaus laisvų darbo vietų užpildymo. Pirmąjį šių pusmetį po atrankų į įvairias darbo pozicijas įdarbintas 131 klientas.
Daugiau šia tema
Daugėja norinčiųjų persikvalifikuoti
Nuo 2024-ųjų pradžios iki liepos UT Kauno klientų aptarnavimo departamentas pasirašė 135 trišales sutartis su konkrečiomis įmonėmis, kurioms rengiami potencialūs darbuotojai. Daugiausiai įgijusių naujas kvalifikacijas ir kompetencijas bus įdarbinta įmonėse „Kauno autobusai“ (32), „Ogtransa“ (16), „Autodita“ – (11), Lietuvos inžinerijos kolegija (6), MB „Stufas“ (5).
Danske Bank A/S Lietuvos filialas įdarbins 16 asmenų, įgijusių ICA tarptautinį pinigų prevencijos plovimo specialisto diplomą, „Axioma Metering“ – 10 asmenų, kurie mokėsi pagal mokymo programą 3D projektavimas gamybai.
Pasak T. Bielozarevičiaus, kvalifikuotos darbo paklausos poreikis skatina ir klientus iš naujo peržiūrėti savo darbo patirtį bei karjerą. Stebimas aktyvesnis klientų noras persikvalifikuoti. Jau ir mažesniuose miesteliuose gyvenantys klientai vis dažiau nori įgyti paklausių profesijų.
Profesiniame mokyme pirmąjį pusmetį dalyvavo 1,2 tūkst. asmenų, 2023 m. – 1850. Vis didesnį populiarumą įgyja ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė (APVK) – šiemet 800 klientų pasirinko technologijas, pernai per visus metus – 1074.
Perspektyvias profesijas labiausiai nori įgyti kauniečiai (625), taip pat Alytaus (51), Marijampolės (33) gyventojai. Mažiausiai besimokančių (iki dešimties) Lazdijuose, Šakiuose, Vilkaviškyje, Varėnoje, Prienuose. Daugiau norinčių mokytis į ateitį orientuotų kvalifikacijų buvo Druskininkuose (18), Jonavoje (17), Kaišiadoryse (14).
UT paslaugų dažnai prireikia aukštesnio išsilavinimo klientams
Klientų profilis per penkerius metus Kauno regione palaipsniui keitėsi. Ryškesnė tendencija – padaugėjo beveik 2 proc registruotų asmenų su aukštuoju išsilavinimu. – dabar jie sudaro 27,6 proc. visų darbo ieškančių asmenų. Klientų struktūroje kvalifikuotų darbininkų skaičius irgi šiek tiek paaugo (0,5 proc. punkto) iki 45,4 proc., o labiausiai sumažėjo (2,4 proc. punkto) asmenų be profesinio pasirengimo (27 proc.).
Tarnybos atstovų pastebėjimu, nors asmenys yra įgiję aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį (kolegijos) išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419), pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). Taip pat šios grupės klientai pageidauja dirbti projektų vadovais (79), buhalteriais (57), įmonės vadovais (47), personalo specialistais (42,) psichologais (20).
Kauno regiono išskirtinumą rodo ir UT registruotų klientų amžiaus statistika. Per penkerius metus vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius sumažėjo nuo 28,1 proc. iki 27,7 proc. tačiau padaugėjo jaunimo iki 29 metų, – šiemet jis sudarė 31,4 proc.
Beje, Kauno regione nuo 2019 metų darbo neturinčių vyrų yra gerokai daugiau nei moterų, – atitinkamai jie sudaro 53,7 proc. ir 46,3 proc.
Nedirbančių vyrų daugiausiai yra Birštono savivaldybėje (60,6 proc.) ir Druskininkuose (56,8 proc.). Mažiausiai – Alytuje (45,8 proc.) ir Marijampolėje (46,1 proc.).
Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 44,3 tūkst. Kauno, Marijampolės ir Alytaus nedirbančių gyventojų. Registruotas nedarbas siekė 9,1 proc. ir yra 0,6 proc. didesnis nei bendras šalyje.
Šių metų pirmąjį pusmetį Kauno regione darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.
