Ištraukiamų kopėčių neretai prireikia ugniagesiams gelbėtojams, kad patektų į butus, kuriuose gyvenantiems vienišiems, pasiligojusiems gyventojams prireikė skubios medicinos pagalbos. Ne išimtis buvo ir ketvirtadienis.
Vienais atvejais pranešimus – prašymus specialiosioms tarnyboms atsiuntė pasiligojusių, neretai ir telefonu atsiliepti nebegebančių senolių artimieji ar kaimynai.
Tačiau, anot naujienų agentūros portalą „Kas vyksta Kaune” pasiekusios iš Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KPGV) praėjusios paros įvykių suvestinės, dažnai greitosios medicinos pagalbos ekipažai šaukia ugniagesius pagelbėti atidaryti buto ar namo duris, kad galėtų patekti pas ligonį.
Tokių pranešimų, kaip informavo KPGV atstovė Eglė Ruchajienė, rugpjūčio 8-ąją gauta dėl ligonių iš Mimozos, Kranto 2-osios, Kovo 11-osios, Partizanų gatvių, Baltų bei Pramonės prospektų, o taip pat – iš Kėdainių rajono.
Kai kada ugniagesiams gelbėtojams teko po medikų apžiūros pernešti ligonį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Paskui – lydėti jį iki ligoninės, o tuomet nunešti žmogų iš „greitukės” į gydymo įstaigą.
2023 metų vasarą 48 greitosios medicinos pagalbos stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune.
„Kas vyksta Kaune” penktadienį paprašė apie 2700 darbuotojų šiuo metu visoje Lietuvoje turinčios Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotoją medicinai Ilonos Kajokaitės pakomentuoti, ar dažnai medikams prireikia kitos tarnybos „talkos”, dirbant savo tiesioginį darbą.
„Mieste, kai mums reikia pernešti ligonį, dažniausiai padeda jo artimieji (jeigu jų yra vietoje) arba kaimynai. Panašiai nutinka ir rajonų gyvenvietėse, bet vienkiemiuose – sudėtingiau. GMP ekipaže paprastai būna 2 ar 3 žmonės. Po 5 asmenis niekur nei Lietuvoje, nei kitose valstybėse „greitukėse” nedirba.
Būna, kad medikams prireikia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalbos, jeigu ligonis sveria 100 ar gerokai daugiau kilogramų. Kartais ugniagesių tenka ir keliasdešimt minučių palaukti (jei tai – ne miesto teritorija ir iki ligonio, gavus iškvietimą, jiems reikia važiuoti ne vieną dešimtį kilometrų).
Patekti į ligonio butą, kai durys užrakintos, o jis pats nepajėgia jų atidaryti, gal net keletą parų neatsiliepė telefonu, kai skambino kažkas iš giminių, – tikrai ne mūsų funkcija.
Tokie įvykiai vadinami kompleksiniais, ir dėl jų sprendžia Bendrosios pagalbos centras (tel. 112). Jis kiekvienu konkrečiu atveju aiškinasi, ar reikia vienos, ar dviejų, o gal visų trijų (ir policijos) tarnybų pagalbos.
Deja, mūsų Lietuvos visuomenė sensta, ir daugėja vienišų gyvenančių asmenų. Tad pagalbos prireikia dažniau. Nesam Švedija, kur gyventojų bendruomeniškumas labiau nei pas mus yra skatinamas, todėl jis stipresnis. Žinoma, nuo pačių gyventojų priklauso, kaip bendrauti tarpusavyje, ar iš viso gyventi „nepažįstant savo kaimynų”.
Skaudžiausia, žinoma, kai atidarius vienišo gyvenančio žmogaus duris, ir medikams patekus į vidų, paaiškėja, jog jis miręs, kartais – netgi prieš keletą parų…” – „Kas vyksta Kaune” sakė viena iš nacionalinės GMP tarnybos vadovų I. Kajokaitė.
