Po kelerių metų pertraukos kauniečiai į Kauno miesto savivaldybės tarybą pernai išsirinko tris Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narius. Visi jie apsisprendė dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose, tačiau partijos kandidatų sąraše aukštų pozicijų neužima. Du iš Kauno savivaldybės tarybos socialdemokratų rudenį varžysis vienmandatėse rinkimų apygardose.
Devintoje LSDP kandidatų sąrašo vietoje įrašyta buvusios ilgametės ir aktyvios Kauno miesto tarybos narės, o taip pat – savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio patarėjos Orintos Leiputės pavardė. Ši politikė dabar dirba Seime ir per naujus rinkimus vėl bandys pelnyti parlamentaro vietą.
Pirmoji sąraše – jau ne pirmą kadenciją Europos parlamente dirbanti LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kurios teigimu, „kandidatų į Seimą sąrašas atliepia visuomenės lūkesčius, jame dera ir patirtis, ir energija“. Sąrašas išskirtinis ir tuo, kad jame – daug moterų, kurių, anot V. Blinkevičiūtės, „politikoje labai trūksta“.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog Lietuvos socialdemokratų partijos konferencija kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašus patvirtino birželį, – LSDP buvo viena iš pirmųjų tai padariusių partijų. Seimo rinkimų pirmasis turas Lietuvoje vyks spalio 13 dieną.
Socialdemokratė O. Leiputė su kitų partijų kandidatais varžysis vienmandatėje Savanorių rinkimų apygardoje.
O. Leiputė gimė Kaune, čia lankė vidurinę mokyklą. Studijavo Marijampolės pedagoginėje mokykloje, vėliau – Klaipėdos universitete. Paskui dar vienas studijas baigė Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar – Lietuvos sporto universitetas), tapo magistre, įstojo į šios aukštosios mokyklos doktorantūrą. Dirbo įvairiose Kauno bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų globos namuose bei LSU.
1994-aisiais tapo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos, po dvejų metų – LSDP nare bei Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Kauno klubo pirmininke, 2009-aisiais išrinkta vadovauti partijos Kauno skyriui. 2007-2012 m. kauniečiai šiai politikei patikėjo savivaldybės tarybos nario mandatą. 2012-aisiais ji dirbo mero pavaduotoja, tais pačiais metais buvo pirmą kartą išrinkta į LR Seimą. 2017-aisiais pradėjo vadovauti Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungai. 2020-aisiais vėl tapo parlamento nare.
„Kas vyksta Kaune“ paprašyta pakomentuoti, kaip buvo sudarytas partijos kandidatų į Seimą sąrašas, kuriame gerokai daugiau, nei kituose analogiškuose sąrašuose, yra moterų, O. Leiputė paaiškino, kad socialdemokratai laikosi tam tikro pariteto, – sąraše turi būti ne mažiau nei 40 proc. moterų.
„Sąrašas sudarytas „užtrauktuko principu“, – po vyro pavardės seka moters pavardė. Mūsų partijoje moterims visada skiriamas nemažas akcentas. Gal tik sąrašo pabaiga yra labiau „vyriška“. Tik šiuo atveju ne lyčių lygybė svarbiausia, bet tai, kad kiekvienas iš kandidatų būtų pasirengęs dirbti parlamente, išsimokslinęs, gabus, turintis ką pasakyti apie valstybės geresnį valdymą politikas“, – teigė O. Leiputė – Seimo sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja.
Kita iš socialdemokračių – buvusi Seimo narė, šiuo metu – Kauno rajono mero pavaduotoja Raminta Popovienė kandidatuoja vienmandatėje Raudondvario apygardoje. Socialdemokratų kandidatų rinkimų sąraše jos numeris – 15-as.
Minėtame sąraše 41-uoju numeriu įrašyta anksčiau ne vieną kadenciją Seime besidarbavusios LSDP senbuvės kaunietės Birutės Vėsaitės (šiuo metu parlamente dirbančios O. Leiputės padėjėja) pavardė. Vienmandatėje rinkimų apygardoje ši politikė nekandidatuoja.
Tapti „vienmandatininke“ nepanoro ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, teisininkė, advokatė (menų bakalaurė, baigusi fortepijono studijas Lietuvos muzikos akademijoje bei teisės magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete) Kristina Lukauskaitė – Valatkė (kandidatų į sąraše ji – 68-a). Taip pat daugiamandatininkų sąraše yra ir Akvilė Danielė – AB „Lietuvos geležinkeliai“ Iždo ir finansų padalinio vyr. ekspertė (jos sąrašo numeris – 91-as).
Trečiasis iš dabartinės Kauno miesto tarybos socialdemokratų frakcijos – Miesto ūkio ir paslaugų komiteto bei kitų savivaldybės struktūrinių padalinių narys – Kauno technologijos universiteto auklėtinis, inžinierius Robertas Kaunas vadovauja UAB „Inkodus“. Socialdemokratų kandidatų į šalies parlamentą sąraše jo pavardė įrašyta 69-u numeriu. Kauniečių rinkėjų simpatijas pelnyti jis pasišovęs Aleksoto – Vilijampolės rinkimų apygardoje.
Ne naujokas municipalinėje politikoje yra Darius Razmislevičius – Kauno miesto savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune” direktoriaus pavaduotojas ir savivaldybės tarybos narys, socialdemokratų frakcijos vadovas. Šiųmečių Seimo rinkimų kandidatų partiniame sąraše jis įrašytas 39-uoju. Jo rinkimų apygarda – Petrašiūnų ir Gričiupio.
Visų partijų kandidatų „varžytuvėms“ dėl parlamento nario kėdės Garliavos rinkimų apygardą pasirinko socialdemokratas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius (sąraše – 31), Kalniečių – Mindaugas Maciulevičius (daugiamandatininkų sąraše 96-as) – K. Donelaičio g. Kaune registruotos įmonės „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas, Šilainių – Laurynas Šedvydis (120-as socialdemokratų sąraše) Seimo nario Gintauto Palucko patarėjas-padėjėjas, Panemunės – Audrius Radvilavičius (126-as) miško ir medienos prekybos įmonės „Baltic Forest Group“ vadovas, Centro – Žaliakalnio apygardą – Donatas Latkauskas (129-as). Pastarasis politikas pernai kandidatavo (tačiau nepateko) į Kauno miesto tarybą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) dokumentuose nurodyta, jog jis – teisės bakalauras, MB „Teisinė konsultacija“ vadovas.
Iš viso LSDP sąraše įrašyta 141 kandidato pavardė. Paskutinis jame neseniai teismo nuosprendį išklausęs dėl dalyvavimo „čekiukų skandale“ socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, pernai išrinktas Jonavos meru.
Pasak Seimo narės O. Leiputės, minimame sąraše yra 10 kauniečių politikų pavardžių.
„Sunku dabar pasakyti, kokia situacija susiklostys rinkimuose spalio mėnesį, ką pasirinks rinkėjai, ir kokioje pozicijoje Seime bus po rinkimų socialdemokratai. Jeigu mane vėl išrinks, toliau tęsiu darbą, susijusį su sveikatos politika.
Stengsimės, kad būtų sustabdytas „bujojimas“ privačių firmų, kurioms sąlygas nepaliaujamai plėstis sudarė įvairios pastarųjų metų sveikatos sistemos reformos. Deja, jos neatnešė gerų permainų šalies žmonėms, bet leido dar labiau įsigalėti privatininkams. Atėjo metas rimtai susirūpinti, kaip medicinos personalą išlaikyti ligonių kasų lėšomis (mokesčių mokėtojų pinigais) finansuojamose valstybės ar savivaldybių poliklinikose bei ligoninėse.
Kaip sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti orų atlyginimą medikams, nesiplėšant, nelakstant iš vienos gydymo įstaigose į kitą, antrą ar dešimtą ir galop nuo darbo neperdegant. Žodžiu, Seime darbo dar daug laukia. Nes, mūsų nuomone, artimiausioje ateityje mažiausiai kažką keisti reikėtų gal tik greitojoje medicinos pagalboje.
O kitoms sritims būtinos kardinalios permainos, kad sveikatos apsauga Lietuvoje netaptų vien tik privačiu reikalu ir kad ligoniai nebūtų priversti už paslaugas mokėti dvigubai“, – „Kas vyksta Kaune“ portalui kalbėjo Seimo narė O. Leiputė.
