Šių metų pirmąjį pusmetį baldų gamybos įmonės Lietuvoje paskelbė turinčios 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didėjo personalo ieškančių darbdavių skaičius. Darbuotojų ieškojo 264 baldų įmonės – 40 daugiau nei pernai.
Po 2023-aisiais patirtų iššūkių baldų gamybos sektoriuje Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau fiksuoja teigiamas tendencijas: darbuotojų paieška ir samda suaktyvėjusi, bedarbių iš šio sektoriaus skaičiai traukiasi, ūgtelėjo siūlomas darbo užmokestis.
„Antroje 2022 metų pusėje baldininkus užgriuvusi iššūkių lavina – žaliavų brangimas, sutrikusios tiekimo grandinės, išaugusios energijos sąnaudos, baldų paklausos mažėjimas – slopsta. Nors darbuotojų paieškos intensyvumas nesiekia 2022-ųjų. pradžios lygio, o situacija baldų gamybos pramonėje labiau primena priešpandeminį laikotarpį, aktyvėjančius personalo paieškos ir samdos procesus vertiname optimistiškai“, – sakė UT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kvalifikuotų darbininkų ir operatorių poreikis augo 13,2 proc. Daugiau nei pernai ieškota baldžių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, dailidžių ir stalių. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymų baldų įmonės pateikė 7 proc. mažiau.
Pažymėtina, kad intensyvindami kvalifikuotų darbuotojų paiešką, baldų pramonės darbdaviai dalį darbuotojų atsiveža iš užsienio arba ieško personalo perkvalifikavimo galimybių. Šių metų pirmąjį pusmetį baldininkų srities specialybes pasirinko beveik 120 UT klientų.
Liepos pradžioje baldų pramonėje dirbo 1,1 tūkst. užsieniečių. Daugiausiai – ukrainiečių, baltarusių, latvių. Jie užėmė baldžių, pakuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių darbo vietas.
Kaip įprasta, baldininkai dažniau žvalgosi kvalifikuotų darbininkų. Darbo pasiūlymų jie skelbė ir pardavimo vadybininkams, baldų dizaineriams, apskaitos ir buhalterijos specialistams, logistikos vadybininkams. Tai, anot G. Sinkevičės, rodo atsigaunančius įmonių plėtros planus.
Baldų įmonėse dirbti pradėjo ketvirtadaliu (0,4 tūkst. arba 28 proc.) daugiau Užimtumo tarnybos klientų nei praėjusių metų I pusmetį. Siekdamos pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, baldų gamybos įmonės šių metų pirmąjį pusmetį siūlė ir 6,3 proc. didesnius darbo užmokesčius.
Daugiau nei pernai darbo ieškojusiųjų įsidarbino baldų apmušėjais, gamybos vadovais, krovikais. Visgi, samdos, kaip ir darbuotojų paieškos rodikliai, dar nesiekia 2022 m. I pusmečio rodiklių.
Dar vienu baldų pramonės atsigavimo signalu G. Sinkevičė įvardijo mažėjantį bedarbių iš baldų gamybos įmonių srautą. Šiemet į Užimtumo tarnybą kreipėsi 0,5 tūkst. mažiau darbo ieškančių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – baldų gamybos įmonė.
„Net pernai, smarkiai kritus gamybos apimtims ir darbuotojų samdai, įtampa dėl darbuotojų trūkumo šiame sektoriuje nedingo. Ji švelnėjo, tačiau neišnyko: daugiau laisvų darbo vietų nei tokio darbo ieškančiųjų įprastai skelbiame medienos apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, baldžiams, baldų apmušėjams“, – teigė G. Sinkevičė.
