Vis labiau trūkstant mieste statyboms tinkamų žemės plotų, savivaldybė netikėtai „atrado” Ringuvos gatvėje, Šančiuose, nuo praėjusio šimtmečio pradžios stovėjusį namelį – nekilnojamąjį turtą, priklausantį valstybei ir valdomą Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise.
Tas turtas, pasirodo, fizine prasme neišlikęs, bet vis tiek tai – vertybė, todėl su ja elgtis reikia pagal įstatymus.
Netgi tuomet, kai perspektyvoje aiškėja vizija tinkamai panaudoti „atlaisvintą” valstybinės žemės sklypą, gal kažkam sugrąžinant jį kaip teisėtai paveldėtą nuosavybę, užsigarantavus perleidimą į kitas rankas, ar kokiu nors kitu būdu pritraukus vystytoją (šiuo atveju kalbama ne apie kūdikių priežiūrą), kuris tikrai mokės iš to ploto „padaryti pinigo”…
Atnaujinti – ekonomiškai netikslinga
Savivaldybė oficialiai valdo 58/100 gyvenamojo namo Ringuvos g. 32, taip pat šalia – 71/100 ūkinio pastato ir 50/100 kiemo rūsio Tilkos g. 3.
Tad pagal šį mėnesį priimtą savivaldybės tarybos sprendimą, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis įpareigotas „teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti” šio NT „išregistravimą Nekilnojamojo turto registre”.
O Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius turi parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl 50/100 kiemo rūsio (4I0p) Tilkos g. 3, Kaune, nurašymo projektą.
…Jeigu kam iš skaitytojų kils mintis tradiciškai papriekaištauti, kad „savivaldybė nieko neveikia”, tuoj pat tokią mintį vykite šalin. Vien raštų kiek reikia valdininkams surašyti kiekvienu klausimu, – baisu pagalvoti. Ne kiekvienas tokį darbą ilgai tvertų.
Miesto politikų sprendimu, minimas NT Ringuvos gatvėje pripažintas „netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo”.
Bent keli Lietuvos Respublikos įstatymai nurodo, jog „valstybės ir savivaldybių turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jis fiziškai ir funkciškai (technologiškai) nusidėvi”.
Sprendimą tuo klausimu turi priimti turto valdytojas.
Šiuo atveju, privalomas procedūras dėl NT Šančiuose pernai pradėjo dar 2017 metų birželį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų (negyvenamųjų) daiktų apžiūros komisija.
Jos surašytoje NT apžiūros Ringuvos bei Tilkos gatvėse pažymoje paaiškinta, kad tą nusidėvėjusį (fiziškai ir funkciškai bei technologiškai) turtą, kuris netgi neišlikęs, „atnaujinti ekonomiškai netikslinga”.
Komisija netgi pažymėjo, jog „šis nekilnojamasis turtas, išskyrus 50/100 kiemo rūsio (4I0p) Tilkos g. 3, Kaune, Kauno miesto savivaldybei perduotas nebuvo, todėl statiniai nėra apskaitomi savivaldybės buhalterinėje apskaitoje ir savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti nenaudojami.
Patikslinus minėto turto kadastro duomenis, užfiksuota, kad statiniai neišlikę. 50/100 kiemo rūsio Tilkos g. 3, Kaune, yra apskaitomas savivaldybės buhalterinėje apskaitoje” (citata – iš vietos politikams prieš tarybos posėdį pateikto Aiškinamojo rašto, kurį surašė savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus valstybės tarnautojai).
Istoriniai momentai – seni ir šių laikų
Jau supratome, kad valstybė Kauno miesto savivaldybei patikėjo Šančiuose valdyti keletą NT objektų, jų net neperdavusi. Išskyrus, tik pusę kiemo rūsio.
Žvelgiant į šių dienų poreikį, savivaldybė toje dalyje tikriausiai priedangos Šančių gyventojams neįrenginės. Mažai kas ten tilptų, o ir didžiausio pavojaus akivaizdoje gal vengtų į tą rūsį lįsti?
Kam iš viso Kauno valdžia jį perėmė ir kaip ligi šiol, tiksliau, kol dar buvo tinkamas, tą bei kitą NT Šančiuose naudojo (ar socialiai remtinus gyventojus buvo apgyvendinusi, ar plotus kažkam nuomojo), – šios paslapties visuomenei neatskleidžia nei to NT savininkė – valstybė, nei valdytoja – Kauno miesto savivaldybė.
Juolab ši informacija neaktuali dabar, kai iš to turto „liko tik prisiminimai”, dėl kurių vis tiek privalu atlikti nemažai biurokratinių procedūrų.
Pasak Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: 58/100 dalys gyvenamojo namo (vieno buto pastatai), bendrasis plotas – 89,61 kv. m, gyvenamas plotas – 66,12 kv. m) su priklausiniu – 58/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas) Ringuvos g. 32, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Kauno miesto savivaldybė šį turtą valdo patikėjimo teise, likusi pastato dalis su priklausiniu – privati nuosavybė. Patikėjimo teisės įregistravimo pagrindas – 1977 m. Sausio 28 d. Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
Įrašas galioja nuo 1981-ųjų spalio 19-osios.
1991-01-09 kadastro duomenimis, gyvenamasis namas buvo pastatytas 1905-aisiais, jo fizinis nusidėvėjimas – 78 procentai, namo pamatai – betono, sienos – rąstų, stogas – dengtas rulonine danga, stogą laikanti konstrukcija – šlaitinė, šildymas – krosnimi, vandentiekis – komunalinis, ir nuotekų šalinimo nėra.
Tačiau 2014-ųjų gruodį atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios dalys gyvenamojo namo Ringuvos g. 32 neišlikusios.
Likusi privačios nuosavybės teise priklausanti namo dalis – rekonstruota, bendrasis namo plotas – 45,46 kv. m, gyvenamas plotas – 31,98 kv. m.
Kitų nekilnojamojo turto dalių atžvilgiu patikėjimo teisės įregistravimo pagrindu minimas dar senesnis dokumentas, – 1951-04-28 Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
Ir – šviežesnis, jau iš Nepriklausomos Lietuvos istorijos, – 1996-ųjų gruodį priimtas teismo sprendimas.
Beje, rūsys už gyvenamąjį namą, kuris neišlikęs, yra jaunesnis (pastatytas 1920-aisiais, o kitas negyvenamasis statinys – 1930-aisiais).
Valstybės kontrolė nurodė gaires
„Vizualiai apžiūrėjus statinius, nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios 71/100 dalys ūkinio pastato ir 50/100 kiemo rūsio Tilkos g. 3, Kaune, neišlikę. Likusi dalis privačios nuosavybės teise priklausanti statinių neišlikusi”, – primena Nekilnojamojo turto skyriaus specialistai iš Kauno miesto savivaldybės.
Pastaroji, kaip aiškėja iš oficialių raštų, keliasdešimt metų net nenaudojo jai patikėto valdyti, tačiau neperduoto „į balansą” valstybinio nekilnojamojo turto.
Dėl pusės kiemo rūsio, turto, apskaitomo savivaldybės biudžetinėje apskaitoje, nurašymo Kaune rengiamas LR Vyriausybės nutarimo projektas.
Greta visų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriais vadovaujasi Kauno miesto savivaldybė, atlikdama biurokratines procedūras dėl patikėto jau valdyti valstybės NT Šančiuose, remiamasi ir 2020 m. liepos 17 d. valstybinio audito ataskaita „Valstybės nekilnojamojo turto, perduoto savivaldybėms patikėjimo teise, valdymas”.
Viena iš Valstybės kontrolės rekomendacijų yra tokia: „Visas patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris apleistas arba sunykęs, teisės aktų nustatyta tvarka būtų nurašytas ir likviduotas”.
O kas toliau..?
Kaip numatyta panaudoti žemės sklypą, „nurašius ir likvidavus” (neefektyviai ar tik teoriškai savivaldybės valdytą?) nekilnojamąjį turtą Šančiuose, politikams niekas neaiškino, kaip ir sklypo dydžio nepaskelbė.
Bet tikime, kad tie, kas „turi idėjų”, žinos, kaip jį kuo geriau panaudoti.
Nors jau keletą metų Kauno miesto meras V. Matijošaitis dirba be oficialių patarėjų bei atstovo spaudai, jis tikrai turi su kuo pasitarti.
Tad prireikus, pasinaudos galimybe pasikonsultuoti ir dėl NT Šančiuose likimo su savo buvusiu patarėju – NT projektų vystytoju Antanu Etneriu.
Juolab, kad vos vieną socialiai apdraustą darbuotoją turinti šio specialisto vadovaujama „…grupė” yra registruota toje pačioje Ringuvos gatvėje.
Pernai ši įmonė, kaip informuoja rekvizitai.vz.lt, turinti ilgalaikio turto daugiau nei už 758 tūkst. eurų bei trumpalaikio – už 1,9 mln. eurų, suskaičiavo gavusi 65 554 eurus grynojo pelno.
Tiesa, sėkmingiausi jai buvo 2019-ieji. Tais metais pagal apyvartos grafiką buvo fiksuoti didžiausi pardavimai, viršiję 1 milijoną eurų.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad su „Vieninguoju Kaunu” į miesto tarybą beveik prieš dešimtmetį kandidatavusiam A. Etneriui sekasi valdyti ir savivaldybės turtą.
Pačioje pelningiausioje iš savivaldai (o tai reiškia, – visiems kauniečiams) priklausančių įmonių – AB „Kauno energija” – šis patikimas asmuo ne taip seniai pakeitė miesto merą V. Matijošaitį Stebėtojų tarybos pirmininko poste.
O keletą metų pabuvęs Valdybos pirmininku bendrovėje „Stoties turgus”(savivaldybei čia priklauso 51 proc. akcijų), A. Etneris tebėra šios valdybos nariu.
