Šiandien, liepos 18 dieną, Seimas pritarė Lietuvos pasitraukimui iš konvencijos dėl Kasetinių šaudmenų.
Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai, tokį Lietuvos sprendimą lėmė poreikis išnaudoti visas galimybes sustiprinti mūsų atgrasymą ir gynybą. Nuo 2010 m., kai Lietuva tapo Konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Nepateisinamas, neišprovokuotas ir neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, kuris tęsiasi iki šiol, yra esminis pokytis.
„Kasetiniai šaudmenys – svarbi priemonė siekiant padidinti gynybos veiksmingumą prieš didelės teritorijos taikinius ir taip apsaugant Lietuvos teritoriją ir gyventojus. Jei neturėsime šios amunicijos ir negalėsime mokyti personalo mes ribosime savo gynybinius pajėgumus ir mažinsime atgrasymo veiksmingumą. Negalime leisti potencialiam agresoriui iš anksto žinoti, kad besiginanti šalis neturi ir negalės panaudoti veiksmingų gynybos priemonių“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad veiksmingai pakeisti kasetinius šaudmenis ir jų gynybinę galią stabdant plataus masto puolimą itin sunku. Šiuo metu, kai itin trūksta amunicijos, o jos pagaminimo terminai ilgėja, užtikrinti gynybai reikiamą standartinės amunicijos kiekį tampa logistiniu ir finansiniu iššūkiu. Pakeitus standartinę amuniciją į kasetinę, amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis, mažesnė ir logistinė našta.
Be to, vykstant ginkluotam konfliktui, Lietuva neturėtų nei teisinės galimybės pasitraukti iš konvencijos, nei galimybės laiku apsirūpinti, įdiegti ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Lietuvos kaimynės ir dauguma su Rusija bei Baltarusija besiribojančių sąjungininkių nėra pasirašiusios konvencijos dėl Kasetinių šaudmenų. Iš NATO šalių turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija yra konvencijos narės.
Lietuva imsis visų būtinų priemonių, kad sušvelnintų bet kokius galimus kasetinių šaudmenų padarinius. Pavyzdžiui, užtikrins kuo greitesnį nesprogusių šaudmenų sunaikinimą po karinės operacijos. Galimas neigiamas kasetinių šaudmenų poveikis būtų sumažintas nustatant atitinkamas jų panaudojimo taisykles ir procedūras.
Svarbu pažymėti, kad net ir pasitraukusi iš konvencijos Lietuva įsipareigoja ir toliau laikytis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų. Lietuva labai rimtai vertina visus savo įsipareigojimus, susijusius su Ženevos konvencijų ir jų papildomų protokolų įgyvendinimu. Esame įsipareigoję ir laikysimės visuotinai pripažintų teisės normų, susijusių su karo priemonėmis ir metodais, bei civilių gyventojų apsauga.
