Nedarbo rodiklis šioje apskrityje per praėjusį mėnesį Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sumažėjo 0,3 procentinio punkto iki 8,8 proc. (skaičiuojant nuo visų Kauno apskrities savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų). Lietuvos vidurkis – 8,2 proc.
Praėjusį mėnesį Kauno apskrityje UT padaliniai registravo 3702 laisvas darbo vietas. Tačiau gegužę nedarbo rodiklis šioje apskrityje išliko aukščiausias, lyginant su visose Lietuvos apskrityse fiksuotais tokiais santykiniais rodikliais.
Šalies sostinės regione, birželio 1-osios duomenimis, nedarbas siekė 8,1 proc., Panevėžio apskr. – 8,5 proc., Šiaulių apskr. – 7,8 proc., Klaipėdos apskr. – 7,1 proc. Pastarųjų dviejų apskričių savivaldybėse teigiami nedarbo pokyčiai gegužės mėnesį buvo ryškiausi, – rodiklis sumažėjo po 0,6 proc.
Tą patį mėnesį UT daugiausiai laisvų darbo vietų registravo sostinės regione, – 5368. Anot šios tarnybos atstovų, šalyje daugėjo dirbančiųjų, nedarbas traukėsi, darbuotojų paieška kai kuriuose sektoriuose gegužės mėnesį buvo aktyviausia per pastaruosius 12 mėnesių.
Iš visų Kauno apskrities savivaldybių Jonavos rajono savivaldybė tebeliko viršijusi dešimties procentų nedarbo rodiklio ribą. Nors čia nedarbas praeitą mėnesį sumažėjo tolygiai kaip Kauno mieste, – 0,3 proc., tačiau, būdami darbo per UT ieškotojais, vasarą pasitiko 10,5 proc. darbingo amžiaus jonaviškių (2732 gyventojai).
Gegužę Kauno mieste UT registravo 2378 naujus savo klientus, o birželio 1-ąją jų iš viso buvo 16 959. Tą mėnesį susirasti darbus pavyko 2159 UT sąraše buvusiems antrojo pagal didumą Lietuvos miesto gyventojams. Dar 423 buvę UT klientai pasirinko aktyvios darbo politikos priemones. Gegužės mėnesį mieste registruota 2283 laisvos darbo vietos.
Dauguma – valytojams, prekybos, sandėliavimo darbuotojams, vairuotojams, individualios priežiūros, socialiniams darbuotojams. Menkiausia darbo pasiūla Kaune tebelieka aukštąjį išsilavinimą įgijusiems specialistams.
„Dabar – palankus metas ieškoti darbo: Lietuvoje darbo rinka gyvybinga, laisvų darbo vietų gegužę skelbta daugiausiai nuo metų pradžios. Darbuotojų aktyviai ieško apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei statybos įmonės, pramogų ir sporto organizatoriai, prekybininkai.
Švietimo įstaigos taip pat pradeda skelbti darbo pasiūlymus naujiems mokslo metams“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J. Zemblytė.
Darbo pasiūlymų pedagogams Kaune turi Juozo Naujalio, Jono Pauliaus II, Prezidento Antano Smetonos, Palemono gimnazijos bei kitos švietimo įstaigos, socialiniams darbuotojams – globos įstaigos, medikams – privačios bei valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, darbo ieškančiųjų grįžimas į darbo rinką išliko aktyvus: gegužę dirbti pradėjo 19,8 tūkst. klientų – mažiau nei balandį, tačiau daugiau nei gruodžio-kovo laikotarpiu. Dar 8,4 tūkst. žmonių pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus.
Užimtumo tarnyboje 5,2 tūkst. darbdavių gegužę registravo 17,5 tūkst. laisvų darbo vietų (visoje Lietuvoje). Darbo pasiūlymų skaičius nuo metų pradžios buvo didžiausias didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, švietimo sektoriuose.
Barmenams, degalinių operatoriams, šaltkalviams, krovinių platformų ir krautuvų operatoriams, grindų ir plytelių klojėjams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams darbo pasiūlymų gegužę skelbta daugiausiai nuo 2023 m. pradžios.
Aktyviausiai nuo metų pradžios darbo ieškantieji darbinosi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei nekilnojamojo turto operacijų veiklą vykdančiose įmonėse.
„Fiksuojame ne tik šiam sezonui būdingą darbo rinkos suaktyvėjimą, bet ir įprastą nedarbo mažėjimą tokiu metų laiku. Bedarbių skaičius per gegužę susitraukė beveik penkiais tūkstančiais. Šią vasarą pasitikome mažesniu registruotu nedarbu nei prieš metus“, – pastebėjo J. Zemblytė.
UT pranešė, kad registruotas nedarbas gegužę sumažėjo 0,4 proc. punkto ir birželio pradžioje siekė 8,2 proc. Nedarbo rodikliai mažėjo 56 iš 60 savivaldybių. Mažiausias nedarbas fiksuojamas Neringoje (2,3 proc.) ir Birštone (5,2 proc.), didžiausias – Kalvarijoje (12,4 proc.) bei Ignalinos r. (11,6 proc.), savivaldybėse.
Iš viso Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 148,6 tūkst. asmenų, – Lietuvoje kas dvyliktas darbingo amžiaus asmuo ieško darbo.
