Pagal Kauno miesto tarybos patvirtintą sprendimą, savivaldybė numato pirkti savo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, patenkantį į kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritoriją. Turtas savivaldybei reikalingas, kaip oficialiai teigiama, „gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms“.
Interesai – nesuderinami?
Savivaldybės administracijos atstovų teigimu, Linkuvos dvaro sodybos fragmentai yra valstybinėje žemėje, kurią savivaldybė valdo patikėjimo teise. 1996 m. Veršvos upelio slėnis su buvusia Linkuvos dvaro sodyba paskelbtas vietiniu (municipaliniu) kraštovaizdžio draustiniu su tvarkybos režimu.
Bet dėl skirtingų valdytojų interesų Linkuvos dvaro sodybos kompleksas visavertiškai nefunkcionuoja, teritorija yra nevientisa, ūkiniai pastatai apleisti ir griūva, kultūros paveldo vertingosios savybės nyksta. Didžioji dalis išlikusių Linkuvos dvaro sodybos pagalbinio ūkio pastatų ir jų liekanų priklauso privačiam juridiniam asmeniui – UAB „Fudo“.
Daugiau šia tema
Pastatai plačiai išsidėstę kultūros paveldo objekto (dvaro sodybos fragmentų) teritorijoje, bet kol jie priklauso privatininkui, savivaldybė nežada pradėti teritorijos tvarkymo bei pritaikymo visuomenės poreikiams. O dėl galutinė norimų įsigyti pastatų Mosėdžio gatvėje kainos derėsis su „Fudo“ pagal įstatymus ir patvirtintas tvarkas. Pirkimui organizuoti ir atlikti savivaldybės administracijos vadovo įsakymu bus sudaryta komisija.
Suplanuota Mosėdžio gatvėje nupirkti…
…210,40 kv. m bendrojo ploto mechanines dirbtuves (pastatas – fiziškai pažeistas, baigtumas – 71 proc.), 590 kv. m užstatyto ploto ūkinį pastatą (fiziškai pažeistas, baigtumas – 95 proc.), 576 kv. m užstatyto ploto veršidę (statinio baigtumas – 10 proc.), 99 kv. m užstatyto ploto sandėlį (baigtumas – 95 proc.), dar vieną veršidę (341 kv. m užstatyto ploto), kluoną (710 kv. m užstatyto ploto), ūkinį pastatą (227 kv. m užstatyto ploto, baigtumas – 95 proc.).
Savo plotu didžiausias iš viso savivaldybės ketinamo nupirkti už mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšas privataus turto objektų yra karvidė (1325 kv. m užstatyto ploto, pastato baigtumas – 95 proc.). Dvigubai mažesnis – kitas Kauno miesto savivaldybės pirkinys – fiziškai pažeistas ūkinis pastatas (690 kv. m užstatyto ploto, baigtumas – 15 proc.) Mosėdžio g. 77.
Kol kas šis NT priklauso UAB „Fudo“, su kuria savivaldybė įsivėlė į teisinius ginčus. Pastatų Mosėdžio g. 66, 67, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 77 pirkimui bus naudojamos lėšos iš 2024 m. Kauno miesto savivaldybės biudžeto programos „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo turto įgijimas Savivaldybės nuosavybėn“ (Negyvenamųjų pastatų įsigijimo išlaidos).
Ta proga verta žinoti
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ savo skaitytojams primena, kad Kauno savivaldybė ankstesniais metais atsisakė nupirkti Pašto stotį – buv. Ryšių muziejaus kompleksą Rotušės aikštėje, nors jo kaina (litais) jau buvo suderėta su prieš „vieningųjų“ lyderystę Kauno valdžioje. Ir kompleksas, be jokios abejonės, gal net ryškesnė kultūros paveldo vertybė nei apgriuvę ūkiniai statiniai Linkuvos dvaro teritorijoje. Bet turime sutikti, kad pastarojoje – kur kas daugiau erdvės „pasireikšti fantazijai“, statant kažką naujo ir naudingo.
Linkuvos dvaras
Deja, savivaldybei atsisakius pirkti tą NT senamiestyje, buvo atimta proga Kauno miesto muziejui sugrįžti į pirminę savo erdvę, kur dar 19 amžiaus pabaigoje jis pradėjo veiklą. Vėliau Kauno miesto meras nematė prasmės savivaldybei įsigyti Centrinio pašto rūmus Laisvės alėjoje. O prieš keletą metų kilo interesas „už valdiškus“ nupirkti Linkuvos dvarą. Ne, ne kažkam asmeniškai ar kauniečių išrinktai į savivaldybės tarybą mero šeimai, bet – „miestui“.
„Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad savivaldybė turtą įgyja pagal sandorius. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimą (reikalingą savivaldos funkcijoms atlikti) ir sutarčių sudarymą reguliuoja Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu“.
Miesto politikams parengtame Aiškinamajame rašte (jis skelbiamas viešai) Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė cituoja ir daugiau teisės aktų, kuriuose pabrėžiama, jog „perkančioji organizacija gali pirkti tik tuos nekilnojamuosius daiktus, kurie būtini jos steigimo dokumentuose nustatytai veiklai vykdyti“, o „nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymas ir apsauga yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)savivaldybių funkcija“ arba „jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės taryba“.
Reikalus tvarko administracijos direktorius
Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m vasario 5 d. potvarkiu įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių Tadą Metelionį atstovauti savivaldybei notarų biuruose ir visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose perkant savivaldybės vardu nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pirkimo yra priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas.
2021 m. vasario 2 d. savivaldybės taryba sprendimu pritarė kultūros paveldo objekto – Linkuvos dvaro sodybos fragmentų teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, „siekiant užtikrinti kultūros paveldo objektų (vertybių) apsaugą“. Taryba pavedė savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti šios teritorijos teritorijų planavimo dokumento rengimą, numatant jos paėmimą visuomenės poreikiams“.
Prabėgus dviem metams, savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino apie 152 303 kv. m žemės sklypo detalųjį planą. Pagal Detaliojo plano sprendinius numatyta suformuoti žemės sklypą Linkuvos dvaro sodybos fragmentams ir teritoriją vystyti kaip specializuotų kompleksų zoną, pritaikant ją visuomenės poreikiams.
„Prioritetinė tvarkybos ir statybos darbų kryptis – autentiškų dvaro sodybos pastatų bei statinių tvarkyba bei pritaikymas, reprezentacinės dalies su dekoratyviniais elementais, istoriniais želdiniais ir vandens telkinių sistema restauravimas, ūkinės dalies pritaikymas rekreacijai, kultūriniams renginiams“, – pasakyta Aiškinamajame rašte.
Jame neužsimenama, kuo bus paverstos veršidės, karvidės ar mechaninės dirbtuvės, ar jos iš viso išnyks nuo žemės paviršiaus, taip sakant, „tenkinant viešąjį interesą“. Juolab, dar nežinoma ir kiek mokesčių mokėtojams kainuos NT (savivaldybės pirkiniai) ir visos gerovės buvusiame Linkuvos dvare įrengimas.