Atstovus į Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį kol kas balsuoja pasyviausiai nuo 2009-ųjų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Iki 14 val., VRK duomenimis, balsavo 10,79 proc. rinkėjų, o kartu su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto bendras aktyvumas rinkimuose siekia 18,2 procento.
2019-aisias iki 14 val. balsavo 23,99 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 34,73 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.
2014-ųjų rinkimuose iki 14 val. buvo balsavę 23,41 proc. rinkėjų, o su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas jau tada siekė 30,1 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo renkamas prezidentas antrajame ture.
Tiesa, 2009-aisiai, kuomet EP rinkimai taip pat, kaip ir šiemet, nesutapo su kitais rinkimais, rinkėjai buvo dar pasyvesni – bendrai rinkimų dieną ir iš anksto balsavusiųjų buvo 12,63 procento.
2005-aisiais, pirmąkart renkant Lietuvos atstovus EP, iki 14 val. ir iš anksto bendrai balsavo 30,53 proc. rinkėjų.
Aktyviausiai rinkimų dieną balsuojama Šalčininkų rajono (19,18 proc.), Palangos (17,43 proc.), Neringos (16,46 proc.), Birštono (14,51 proc.), Akmenės rajono (12,81 proc,), Druskininkų (12,67 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai rinkėjai sekmadienį – Visagino (8,54 proc.), Kalvarijos (7,54 proc.), Marijampolės (8,95 proc.), Kelmės rajono (8,11 proc.) savivaldybėse.
Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.
EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.
EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.
Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.
Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija.
Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., valią pareikšti bus galima iki 20 valandos.
