Savivaldybės tarybos svarstymui parengtas sprendimo projektas, kuriam tapus realybe, numatyta inicijuoti paminklo Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą Kauno mieste.
Anot savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, Kauno savivaldybės tarybai pritarus siūlomam sprendimo projektui, Kultūros paveldo skyrius organizuotų paminklo projektavimo (projektinių pasiūlymų projekto konkurso bei projekto parengimo) ir pastatymo procedūras.
Žadama vadovautis Skulptūrų ir paminklų statymo ir nukeldinimo Kauno miesto viešosiose vietose taisyklių, miesto tarybos patvirtintų 2012 m. liepos 12 d. sprendimu bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Projekto konkurso organizavimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu, nuostatomis.
Paminklo vietą planuojama parinkti konkurso būdu. Lėšos paminklo pastatymui turės būti numatytos savivaldybės biudžete.
Nekyla abejonių, kad šis paminklas Kauno savivaldybei (o tai reiškia, – visiems kauniečiams) kainuos ne ką mažiau, nei neseniai „spontaniškai“ iškilęs miesto centre obeliskas policijai (milicijai?), pareikalavęs iš savivaldybės biudžeto daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Daugiau šia tema
Ar pagrindinę miesto kasą savo pajamų mokesčiais papildančių kauniečių nuomonė palanki tokiam jų sudėtų į biudžetą pinigų panaudojimui, savivaldybėje bent kol kas niekas nesidomi. Lygiai taip nenurodoma konkreti pavardė viešo (ar nenorinčio viešintis) asmens, dabar sumaniusio, jog Kaunui šiuo metu labiausiai reikalingas paminklas A. M. Brazauskui…
Dera priminti, kad buvusio Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriaus, Lietuvos Respublikos Prezidento atminimas Kaune įamžintas prieš dešimtmetį, 2014 metais, suteikiant Algirdo M. Brazausko vardą Kauno hidroelektrinei ir jos teritorijoje atidengiant atminimo lentą.
Jau pats paminklo A. M. Brazauskui pastatymas Kaune, anot sprendimo projekto rengėjų, bus „laukiamas pozityvus rezultatas“. Tikriausiai todėl, kad šiuo metu tokio atminimo įamžinimo – skulptūros Brazauskui Lietuvoje nėra?
Suprask, Kaunas, ilgai delsęs pastatyti paminklą krepšiniui ir „perleidęs“ ilgai brandintą, su miesto bendruomene ne kartą aptartą idėją sostinei, šį sykį žada Vilnių aplenkti.
„Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?“ – toks tradicinis klausimas užduodamas viešai paskelbtą sprendimo projektą paaiškinančiame rašte. Atsakymas – irgi tradicinis“: „Neigiamų priimto sprendimo pasekmių nenumatoma“.
Visuotinė lietuvių enciklopedija teigia: „Brazauskas Algirdas Mykolas – 1932 09 22, Rokiškis – 2010 06 26, Vilnius (palaidotas Antakalnio kapinėse), Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1993–98), Kovo 11 Akto signataras. Dr. (social. m.; ek. m. kand. 1974). Penkių universitetų (tarp jų Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos) garbės daktaras. 1951 m. baigė Kaišiadorių I vidurinę mokyklą, 1956 – Kauno politechnikos institutą.
1956–57 Kauno hidroelektrinės statybos inžinierius, direkcijos vyriausiasis inžinierius, 1958–62 Energetikos statybos tresto valdybos, 1962–65 Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų valdybos viršininkas, 1965–66 statybinių medžiagų pramonės ministras, 1966–77 Valstybinės plano komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas.
1977–88 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius (kuravo pramonę ir ekonomiką), 1988–90 – pirmasis sekretorius. 1989 12 A. M. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija (pirmoji iš SSRS sąjunginių respublikų komunistinių organizacijų) atsiskyrė nuo SSKP, tuo suardydama jos monolitiškumą.
1967–1990 03 11 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (nuo 1990 01 15 Prezidiumo pirmininkas). 1988 dalyvavo tautinio atgimimo procese. Būdamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius 1988 10 22–23 dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms. Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai, siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę.
1989 Sąjūdžiui pritarus, išrinktas SSRS liaudies deputatu, buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Rūmų narys. Prezidiumo pirmininko A. M. Brazausko vadovaujama LSSR Aukščiausioji Taryba 1990 02 07 priėmė nutarimą, kuris panaikino 1940 07 21 Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, ir SSRS neteko teisinio pagrindo laikyti Lietuvą savo dalimi…“.
