Europos Sąjungos šalių avių augintojai bendradarbiauja ir tęsia diskusijas dėl pastaraisiais metais vilkų daromos vis didesnės žalos. Europos Komisija (EK) pasiūlė sumažinti vilkų apsaugos statusą Berno konvencijoje, tačiau tam reikalinga balsų dauguma Aplinkos ministrų taryboje. O tai pasiekti nėra lengva.
Šį trečiadienį, gegužės 15-ąją, Belgijos pirmininkavimo metu, turėtų įvykti posėdis, skirtas aplinkos ministrų diskusijai dėl avininkystės ūkių situacijos.
Kaune nuo tarpukario veikiantys LR Žemės ūkio rūmai pranešė, kad šalies avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė drauge su kolegomis šiemet, vasario 1-ąją, kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, prašydami dėmesio ir pagalbos avininkystės sektoriui.
Balandžio pradžioje EK pirmininkės biuras pateikė atsakymą. Jame rašoma, kad Europos Komisija pripažįsta, jog vilkai sugrįžo į ES regionus, kuriuose jų ilgą laiką nebuvo. Remdamasis išsamia vilkų padėties ES analize, EK pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo būtų pritaikytas vilko apsaugos statusas pagal Europos Tarybos konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių išsaugojimo.
EK skatina valstybes nares visapusiškai išnaudoti esamą ES finansavimą, kad būtų realiai padėta gyvulių augintojams, susiduriantiems su iššūkiais ir išlaidomis, susijusiomis su vilkų populiacijos atkūrimu pagal atitinkamas EK gaires bei turimą geriausią praktiką.
LAAA vadovė G. Kisielienė pripažįsta, kad nedidelė Lietuva iš visos ES išsiskiria ko ne didžiausiu vilkų skaičiumi. Pasak jos, nors Prancūzija yra 10 kartų didesnė už Lietuvą, turi viso labo 1 100 vilkų, Švedija – 460, Suomija – 400 vilkų, Čekija – 150 – 200 vilkų.
„Lietuva turi mažiausiai 91 vilkų šeimą, t. y. perskaičiavus vilkų skaičių (91*8=728), įskaitant vienišius iki 2023 metų vados, plius prieaugis 91*3,75=341, visa populiacija būtų ne mažiau kaip 1 069 vilkų!, – skaičiuoja G. Kisielienė. – Prancūzija yra maždaug dešimt kartų didesnė už Lietuvą ir turi tiek pat vilkų kaip mes. Prancūzų ūkininkai jau mato problemą dėl vilkų daromos žalos, o mūsų politikai – ne. Tai labai stebina. Mes esame tarp lyderių pagal vilkų gausą ir sudraskytų ūkinių gyvulių skaičių.“
Pažymėtina, kad nuo vilkų nukentėjusių avininkystės ūkių jau yra daugelyje šalies savivaldybių, tarp jų – ir Kauno rajono.
