Karinės medicinos ekspertizės komisijos (KMEK) specialistai pastaraisiais metais vis aiškiau mato galimą nišą, kaip jauni žmonės išvengia privalomosios karinės tarnybos – vis didesniam skaičiui jaunuolių diagnozuojami tam tikri psichiniai sutrikimai likus vos savaitei ar mėnesiui iki numatytos sveikatos patikros Komisijoje, be to, pastebima, kad ateityje tokie asmenys nesigydo.
Visgi, ateityje šauktiniams išvengti privalomos karo tarnybos gali būti sunkiau – ministerijų atstovai Seimo nariams pateikė siūlymus, kurie užkirstų kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams.
Apribojimas visam gyvenimui
Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio posėdžiui pirmininkavęs Seimo narys, konservatorius Linas Slušnys teigė išgirdęs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko signalą, kad net iki 50 proc. šauktinių negali būti pakviesti į karo tarnybą dėl depresijos ir kitų psichikos ligų diagnozių.
„Kilo klausimas, ar tikrai taip turi būti. Pirmas žingsnis šiandien yra kalbėti apie šauktinius, tačiau manau, kad šis klausimas rutuliosis toliau.
Turime kitą bėdą – vis labiau pradeda aiškėti, kad turime rimtesnių bėdų su psichikos sveikata, depresijos diagnoze ir statutiniais tarnautojais, kurie šį faktą slepia, bando ieškoti įvairiausių kelių, kaip to išvengti, o tai, manau, tik veda prie tokių sutrikimų stigmatizavimo“, – kalbėjo konservatorius.
Todėl parlamentarai, anot jo, privalo sutarti, ką reikėtų padaryti, kad stigmos šiuo klausimu būtų mažiau ir kaip šią problemą reikėtų išspręsti.
„Žiūriu į tai pakankamai rimtai, nes mes labai daug kalbame apie stigmos mažinimą, kad reikia nebijoti depresijos. Bet staiga susiduriame su faktu, kad jeigu susirgai depresija, tarkime, 16 metų, gali būti, kad negalėsi veikti nei krašto apsaugoje, nei kokiuose specialiuose daliniuose vidaus reikalų sistemoje, ar kur kitur. Tai tampa apribojimu“, – įvertino jis.
L. Slušnys pasakojo, kad dirbdamas vaikų psichiatru dažnai susidurdavo su klausimais, ar būtų galima išvengti oficialios diagnozės, tačiau tokiu atveju vaistai likdavo nekompensuojami.
„Ar tai psichiatro vaidmuo? Jeigu matau faktą, kodėl negaliu jo patvirtinti taip, kaip bet kuris kitas gydytojas? O jeigu tas faktas jau buvo ir praėjo, kodėl negalime leisti žmogui gyventi normalaus gyvenimo, kaip ir po bet kurių kitų ligų, kurios galbūt sunkios, sudėtingos?“ – retoriškai klausė Seimo narys.
Turi daug skundų
Posėdžio metu Karo medicinos tarnybos karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė, pulkininkė leitenantė Nijolė Buržinskaitė pristatė šaukiamojo amžiaus jaunuolių tinkamumą ir problemas, su kuriomis specialistai susiduria, atlikdami jų karinę medicinos ekspertizę.
Anot jos, 2023 metais šaukiamųjų karių sąraše buvo 32 322 jaunuoliai, tačiau 17,5 tūkst. iš jų buvo atleisti nuo tarnybos – įvardytos mokslų ar kitos svarios priežastys.
Tad 2023 metais Karinės medicinos ekspertizės komisija (KMEK) priėmė 9723 nutarimus, iš jų netinkamais tarnybai buvo pripažinti 5270 jaunuoliai, tinkami – 4453, o pašaukti – 3828 kariai.
„Statistika, lyginant su ankstesniais metais, yra labai panaši, išskyrus kovido periodą – tada komisijos truputį kitaip dirbome, ir todėl tinkamumas buvo labai aukštas“, – nurodė ji.
Pasak N. Buržinskaitės, stebima tendencija, kad didelę įtaką šauktinių tinkamumui tarnybai turi jų motyvacija: tų, kurie į tarnybą užsirašo savanoriškai arba kurie išreiškia norą tarnybą atlikti anksčiau nei yra numatyta sąraše, jų tinkamumo procentas yra labai aukštas ir gali siekti net 78 procentus.
Tuo metu tų, kurie yra sąraše, bet neturi noro atlikti tarnybos, tinkamumas yra labai žemas – apie 24 procentus. Būtent šios kategorijos jaunuolių, anot specialistės, skaičius auga.
„Tie, kurie nenori atlikti tarnybos, atėję į Komisiją išsako labai daug skundų, ir mes tuos skundus tiriame. Dažnai tie skundai visiškai nekoreliuoja su E-sveikatoje esančiais duomenimis, dažniausiai ten ir nėra tų ligų ir ištyrimų.
Ir mes tiriame, nes jeigu asmuo nesutinka su mūsų nutarimu, mūsų ekspertiniai tyrimai yra skundžiami teismui, kad mes nepakankamai įvertinome“, – pasakojo N. Buržinskaitė.
Dažniausios priežastys
Dažniausios priežastys, dėl kurių jaunuoliai 2023 metais – kaip ir daugelį metų prieš tai – buvo pripažįstami netinkamais tarnybai, buvo psichikos ligos, antroje vietoje – terapinės ligos, trečioje – chirurginės, o toliau – visi kiti susirgimai.
2023 metais 2163 asmenys buvo pripažinti netinkamais tarnybai dėl psichiatrinių ligų, 1311 – dėl vidaus ligų, 977 – chirurginės/traumatologinės ligos, 303 – neurologinės ligos, 161 – ANG ligos, 154 – odos ligos, 136 – akių ligos, 2 – burnos ertmės ligos, 63 – kelių ligų sumacija.
Dažniausiai diagnozuojamos psichiatrinės ligos yra depresija, kiti nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, taip pat diagnozuojamos problemos, susijusios su išsilavinimu, raštingumu, gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus.
Dažniausios vidaus ligos yra nutukimas, hipertenzija, laidumo sutrikimai, astma, per didelis ar per mažas svoris. Tarp dažniausių chirurginių problemų – laikysenos sutrikimai, pėdų deformacijos, rankos ar kojos traumų padariniai.
Tačiau N. Buržinskaitė pastebėjo, kad nuotaikos [afektiniai], neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai būna diagnozuojami civilinėse gydymo įstaigose – Karinės medicinos ekspertizės komisijos šias diagnozes nustatinėja retai.
Dar svarbiau, anot jos, yra tai, kad tokio tipo diagnozės jaunuoliams atsiranda likus vos mėnesiui ar net savaitei iki ekspertizės. „Mus tai neramina ir mes iškėlėme problemą, kad didelė dalis nuotaikos sutrikimų, stresinių, somatoforminių sutrikimų atsiranda prieš pat asmenims ateinant į komisijas sveikatos patikrinimui.
Tai mus neramina todėl, kad tai yra vienkartinės diagnozės, vienkartiniai vaistų paskyrimai ir daugiau nėra jokios sekos. Šiandien mūsų nuostatose yra numatyta, kad jeigu asmuo yra medikamentais gydomas dėl vidutinės, lengvos depresijo, tai asmuo pripažįstamas (netinkamu tarnybai, – aut.past.) tol, kol nepasiekiama remisija ir penkerius metus nevartojami vaistai.
Darome prielaidą, kad tai yra ta jaunuolių atrasta niša, kaip išvengti tarnybos“, – įvertino ekspertė. N. Buržinskaitė atkreipė dėmesį, kad du trečdaliai psichiatrinių diagnozių civilinėse įstaigose šauktiniams nustatytos pirminio apsilankymo pas gydytoją psichiatrą metu, paskiriant pradinį gydymą, tačiau daugiau pacientai pas gydytoją nesilanko, gydymo nėra, remisija nefiksuojama.
Taip pat nėra kriterijų, kaip nustatyti remisijos pradžią pagal gydytojo įrašus.
Siūlys pokyčius
Savo ruožtu posėdžio metu sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius nurodė, kad ministerija jau teikia tam tikrus siūlymus, kaip ketina šias problemas spręsti.
Pavyzdžiui, nuo liepos mėnesio visos su ligonių kasomis sutartis turinčios gydymo įstaigos privalės Karo medicinos tarnybai teikti informaciją apie asmens psichikos sveikatą.
„Tenka pripažinti, kad ne visos su ligonių kasomis sutartis turinčios gydymo įstaigos yra įpareigotos ją teikti. Aš nulenkiu galvą ir sakau, kaip yra, koks yra tas jau kelerius metus galiojantis įstatymas. Anksčiau dėl stigmos mažinimo ne visi duomenys buvo vedami, ir ne visiems specialistams, kuriems gal jos nebūtina matyti, jie buvo prieinami.
Tačiau posistemė pradeda veikti nuo liepos mėnesio, ir visos su ligonių kasomis sutartis turinčios įstaigos privalės teikti tą informaciją. Dėl privačių gydymo įstaigų, jos turėtų teikti ir dalintis informacija atsakant į užklausas, ir mes priimame tą iššūkį ir klausimą, kaip išspręsti situaciją dėl privačių gydymo įstaigų, ir ar ta informacija galima pasitikėti, ypač, jeigu jie neteikia jos“, – kalbėjo E. Diržius.
SAM pateiks ir daugiau pokyčių
„Dėl afektinių sutrikimų preliminariai sutarta, kad sergantys lengva depresija ir nevartojantys medikamentinio gydymo po pusės metų galės būti tinkami tarnauti. Kai yra vidutinio sunkumo ar pasikartojanti depresija, arba nepatikslintos depresijos formos, tai jeigu po šių diagnozių nustatymo netaikomas medikamentinis gydymas ir bent pusę metų nustatyta remisija, tada galima būtų atlikti tarnybą.
Nebūtų tokie griežti apribojimai arba būtų paliekamas individualus sprendimas karo medicinos ekspertams“, – nurodė E. Diržius.
Daugiau skaitykite čia.
