Baigėsi balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Šalies vadovo rinkimų pirmajame ture piliečiai dalyvavo aktyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Rinkimų ir referendumo rezultatus gyvai sekite portale „Kas vyksta Kaune“.
Kaip Eltai teigė VRK pirmininkė Lina Petronienė, konkretesnių rinkimų rezultatų reikėtų tikėtis po vidurnakčio.
20 valandos VRK duomenimis, sekmadienį prie balsadėžių atėjo 47,78 proc. piliečių. Dar 11,59 proc. gyventojų rinkimuose dalyvavo iš anksto.
Prieš penkerius metus per pirmąjį prezidento rinkimų turą aktyvumas siekė 56,45 procento. Savo ruožtu referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, tačiau iniciatyvai pritrūko pasisakančių „už“. Konstitucinius pakeitimus tada parėmė 73,92 proc. dalyvavusių rinkėjų. Visgi, tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų – iš esmės tiek, kiek tą kartą ir dalyvavo referendume apskritai.
Aktyviausi rinkėjai – Birštono savivaldybėje
Aktyviausia šiais metais vykusiuose rinkimuose buvo Birštono savivaldybė, kur balsavo 70,76 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Visagino savivaldybė. Ten savo balsą atidavė tik kiek daugiau nei du penktadaliai – 40,90 proc. – balsavimo teisę turinčių gyventojų.
Balsavimas rinkimų apylinkėse vyko nuo 7 iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai.
Antrosios kadencijos siekė Gitanas Nausėda, konservatoriai kėlė premjerę Ingridą Šimonytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Giedrimą Jeglinską, Laisvės partija – buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą, Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį.
Savarankiškai išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus bei partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis.
Referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
