Sukčiai į telefonus siunčia specialias žinutes: būkite atidūs – Kas vyksta Kaune

Sukčiai į telefonus siunčia specialias žinutes: būkite atidūs

tv3.lt / aut. V. Mačiulskytė 2024/05/10 21:22
Asociatyvi R. Tenio ir skaitytojo nuotr. / „Kas vyksta Kaune“ montažas
Asociatyvi R. Tenio ir skaitytojo nuotr. / „Kas vyksta Kaune“ montažas

Sukčiai tampa vis įžūlesni, jie kasdien bando apgauti gyventojus ir pasisavinti jų pinigus. Dažnai piktavaliai bando kuo nors apsimesti. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas skaičiuoja, kad, prisidengę jų vardu, sukčiai bene kasdien gyventojams siunčia žinutes.

Jas gavę gyventojai reaguoja skirtingai. Vieni nekreipia į jas dėmesio, kiti ima abejoti, nes tuo metu tikrai laukia pašto siuntos.

Gavo įtartinas žinutes

Portalo tv3.lt skaitytojas Julius pasakojo, kad šią savaitę gavo trumpąją „iMessege“ žinutę į telefoną „iPhone“. Prie siuntėjo esą buvo nurodytas nepažįstamas užsienietiškas el. pašto adresas, o telefono numerio nebuvo.

„Man rašė, kad neva gavau iš Lietuvos pašto siuntą, kuri buvo sustabdyta, nes ant pakuotės nėra mano namo numerio. Todėl dabar privalau jiems atsakyti, spausti nuorodą ir kažkur patvirtinti adresą.

Žinutė iš karto sukėlė įtarimų, nes pirmiausia nieko nebuvau užsisakęs, taigi jokios siuntos nelaukiau. Be to, gavau keistą nuorodą, kuri visai nepanaši į Lietuvos pašto internetinio puslapio adresą“, – pastebėjo skaitytojas.

Sukčių žinutė / Skaitytojo nuotr.

Jis pasakojo, kad beveik niekada internetu neapsipirkinėja, dėl to stebėjosi, kad sukčiai taip bando apgauti jį.

„Dažniausiai apsiperku fizinėse parduotuvėse, neįsivaizduoju, iš kur sukčiai mano telefono numerį gavo. Ir dar sugalvojo apsimesti pašto darbuotojais. Apskritai daugumos žinučių ar laiškų net neatsidarau. Jų šiandien normalūs žmonės neberašo, tik sukčiai jas siuntinėja. Tik kažkodėl niekas jų nesustabdo“, – piktinosi vyras.

Sukčių niekas nestabdo

Julius stebėjosi, kad dabar visi tik įspėja apie sukčius, tačiau nebando jų realiai sustabdyti.

„Visur matau įspėjimus, kad sukčiai mus bando apgauti. Tačiau, kai žmogus praranda pinigus, niekas jam padėti negali. Turėtų būti juk kažkokia apsauga. O dabar jie tiesiog susiranda mūsų telefonų numerius ir bando apgauti. O jeigu tokią žinutę gavęs žmogus tikrai laukia siuntos? Juk tikėtina, kad vienas kitas paspaustų nuorodą ir tada nežinia, gali būti, kad prarastų visus sąskaitoje esančius pinigus“, – svarstė vyras.

Būtent į tokią situaciją pateko ir kita portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė. Ji pasakojo tikrai laukusi siuntos, kuomet gavo įtartiną sms žinutę.

Sukčių žinutė / Skaitytojos nuotr.

„Jau ruošiausi spausti atsiųstą nuorodą, tačiau sustojau. Parodžiau gautą pranešimą draugei. Ji uždraudė spausti bet kokias nuorodas ir liepė tiesiog laukti siuntos. O jeigu ji vėluos, tik tada kreiptis į paštą.

Taip ir padariau, nuorodos nespaudžiau, o po kelių dienų gavau siuntą. Tik tada supratau, kad pranešimą man atsiuntė sukčiai“, – piktinosi moteris.

Anot jos, gavus bet kokią įtartiną pranešimą, svarbiausia neskubėti.

„Dažnai net nesusimąstydami spaudžiame ant įvairiausių nuorodų. Tačiau gavus įtartiną žinutę geriausia su kažkuo pasitarti, tai gali būti ir draugė. Gerai, kad paklausiau patarimo. Kitu atveju, tikriausiai būčiau praradus savo pinigus“, – piktinosi Akvilė.

Lietuvos pašto klientai kasdien gauna sukčių žinutes

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad trumpųjų žinučių į savo telefonus, kuriose dažniausiai pranešama apie neva sustabdytą siuntos pristatymą dėl netikslaus adreso, gyventojai sulaukia kone kasdien. Žinutėse prašoma atnaujinti adresą per 24 valandas, paspaudus sukčių suformuotą nuorodą.

Anot Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio, bendrovė nedelsdama reaguoja į visus pranešimus, kuriuose apgaulingai naudojamas jos vardas ar prekės ženklas.

„Vien per kovą Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui perdavėme ir operatyviai užblokavome 145 apgaulingas nuorodas. Per nevisus metus tokių nuorodų jau užblokavome daugiau nei 500. Visos jos vedė į sukčių sukurtus neva Lietuvos pašto puslapius, siekiant išgauti mokėjimo kortelių duomenis ir užvaldyti pinigus. Nepaisant to, kad blokuojant nuorodas kiekvieną dieną yra apsaugomi tūkstančiai, prie jų vis dar bandančių prisijungti gyventojų, tačiau sukčiai nepailsdami kuria vis naujas nuorodas“, – sakė A. Varnelis.

Pasak jo, Lietuvos paštas, reaguodamas į gyventojų pranešimus ir neteisėtą vardo bei prekės ženklo naudojimą, teisėsaugai jau perdavė 13 pareiškimų su analitine medžiaga dėl daugiau nei 2 tūkst. sukčių bandymų apgauti.

Pinigai / R. Tenio nuotr.

Stengiasi apsaugoti klientus

A. Varnelis pastebi – SMS žinutės gyventojams yra masiškai siunčiamos per „Google“ teikiamą, „Android“ įrenginiuose naudojamą RCS kanalą, arba „Apple“ įrenginiuose naudojamą „iMessage“ kanalą.

„Tai, kad sukčiai naudoja tarptautinių bendrovių siūlomus žinučių siuntimo protokolus, o ne įprastas SMS žinutes, gerokai apsunkina kovą su jais. Dėl to ši problema privalės būti sprendžiama bendraujant su minėtų įmonių atstovais, juolab, kad tokie sukčiavimai, pasitelkiant RCS ir „iMessage“ žinutes, masiškai vykdomi ir kitose pasaulio šalyse.

Dėl itin didelio tokių žinučių masto pasitaiko atvejų, kuomet jas gauna iš tiesų siuntų laukiantys gyventojai. Tai ne tik padidina tikimybę apgauti, bet kai kuriems klientams sukelia klaidingų nuogąstavimų apie duomenų saugumą. Vis dėlto, tokie reti atvejai yra sutapimai, o visų klientų duomenys bendrovėje yra saugūs“, – patikino Lietuvos pašto atstovas.

Kur ieškoti pagalbos?

Anot A. Varnelio, Lietuvos paštas stengiasi kuo labiau apsaugoti gyventojus nuo tokio pobūdžio sukčiavimų.

„Dėl to esame inicijavę jau ne vieną diskusiją šiuo klausimu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, mobiliojo ir internetinio ryšio paslaugų teikėjais. Siekiame rasti kuo operatyvesnius sprendimus, kurie leistų užkardyti apgaulingų žinučių ir internetinių nuorodų naudojimą“, – patikino A. Varnelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tikruose bendrovės siunčiamuose pranešimuose gyventojų niekada nėra prašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus.

„Apmokėti už Lietuvos pašto teikiamas paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos portalo lpexpress.lt ir naudojant elektroninę bankininkystę. Siuntų statusą ir kelionę klientai patogiai gali sekti oficialiame bendrovės tinklalapyje adresais post.lt arba lietuvospaštas.lt. Be to, Lietuvos paštas niekada nesiunčia SMS pranešimų, kuriuose nurodomas skaitinis telefono numeris, nesvarbu, užsienietiškas ar lietuviškas. Gyventojai gavę įtartinas žinutes apie jas pranešti gali adresu [email protected]. Informaciją apie sukčių veiksmus bendrovė visuomet perduoda atsakingoms institucijoms ir inicijuoja jų naudojamų nuorodų blokavimą“, – komentavo A. Varnelis.

Tikina, kad sukčiai puola netikėtai

„Sukčiai dažnai savo atakai renkasi laiką, kai žmonės yra užsiėmę ir mažiau budrūs. Pavyzdžiui, darbo dienos ryte, kai ruošiamės į darbą, skubame, todėl mažiau kritiškai priimame informaciją“, – pastebėjo „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Anot jo, sukčių aktyvumui įtakos turi atlyginimų, pensijų ar pašalpų mokėjimo dienos – jų daugiau pasitaiko mėnesio pradžioje. Mokesčių deklaravimo laikotarpiu taip pat. Specialisto teigimu, sukčių laiškų ir skambučių bruožas yra tai, kad jie kviečia gavėją nedelsiant imtis veiksmų: paspausti nuorodą, pasidalyti savo asmenine ar banko sąskaitos informacija, pervesti pinigus ar kitaip greitai reaguoti, kad būtų sumažinta galima žala.

„Sukčiai puikiai išmano žmonių emocijas, pavyzdžiui, kaip sukelti baimę, kad kas nors nutiks jų banko sąskaitai ar pinigams, jei jie greitai nesiims veiksmų. Banko ar kitos institucijos atstovas niekuomet neprašys atskleisti prisijungimo ar kitų asmeninių duomenų.

Gavus tokią žinutę, verta patikrinti informaciją kitu keliu. Pavyzdžiui, prisijungti prie interneto banko ar atsidaryti siuntų vežėjo puslapį per naršyklę ir ten patikrinti informaciją“, – patarė R. Čereška.

Anot jo, tapus sukčiavimo auka, svarbu nedelsiant kreiptis į policiją ir informuoti tikrąjį paslaugos teikėją, pavyzdžiui, banką.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA