2013 m. kovo 7 d. vykusiose Eurolygos rungtynėse tarp Žalgirio ir Madrido „Real“ komandų, Ispanijos klubui laimėjus rezultatu 105:104, tarp ieškovo N. M. ir Madrido „Real“ krepšininko Rudy Fernandezo įvyko konfliktas. Dėl konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Eurolygos varžybų organizatorius ir Žalgirio krepšinio klubas nusprendė, jog šios bylos ieškovai N. M. ir N. M. netenka teisės patekti į bet kurias Eurolygos bei Eurocup krepšinio varžybas ir jiems uždraudžiama lankytis UAB „Kauno arena“ patalpose.
Dėl to ieškovai pateikė ieškinį, rašoma Kauno apygardos teismo pranešime.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu įpareigojo UAB „Kauno arena“ sporto renginių žiūrovų, sveikatingumo ar aptarnavimo paslaugų teikėjų klientų arba kitų Kauno “Žalgirio“ arenos lankytojų teisėmis įleisti į pastatą brolius N. M. ir N. M. Pirmos instancijos teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 5 688 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuo 2013 m. ieškovai būtų padarę panašių viešosios tvarkos pažeidimų ar toks elgesys pasikartotų, o šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti sumažėjusią nepageidaujamų veiksmų arenoje riziką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad joks realus padidėjusio nepageidaujamo elgesio rizikos vertinimas ieškovų atžvilgiu iš viso nebuvo atliekamas – atsakovė paprasčiausiai priėmė ilgalaikį sprendimą neleisti patekti į visus arenos valdomus pastatus, t. y. atsisakė suteikti paslaugą asmenims, kurie sumokėjo už ją.
Toks atsisakymas taikomas nepriklausomai nuo organizuojamų renginių pobūdžio ir tikslo, ieškovų patekimo tikslo, patalpų į kurias įleidžiami klientai (lankytojai, žiūrovai) paskirties, nevertinant kitų aplinkybių (pvz. laiko tarpo, kuris praėjo nuo padaryto pažeidimo), teigiamo ieškovų elgesio tiek pakliūvant į arenos patalpas, tiek (esant galimybei) per laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn., aplinkybių, kuriomis buvo padarytas pažeidimas (įskaitant pačios arenos kaltės laipsnį neužtikrinant atvykusios komandos saugumo), turimų apsaugos priemonių, kurias šiuo metu vykdo atsakovė, ir pan.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovės atsisakymą įleisti ieškovus į areną įvertino kaip nepagrįstą.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti minėtą sprendimą ir ieškinį atmesti, tačiau teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pasikartojančius ieškovų teisių pažeidimus ir realią grėsmę, kad tokie pažeidimai gali būti daromi ateityje, pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą.
„Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o taip pat, kad tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pažeistų teisių gynimo būdus, sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo“ – rašoma teismo nutartyje.
Taigi teisėjų kolegija nutarė Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisė ieškovams 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.