Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie jiems bandė padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ bus atidaryta Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52, šalia bibliotekos) balandžio 19-ąją 16 val.
Ši keliaujanti paroda pasakoja asmenines Holokaustą išgyvenusiųjų ir juos gelbėjusiųjų istorijas iš dvylikos skirtingų šalių ir jas pateikia platesniame istoriniame kontekste. Tai bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo, Lenkijos žydų istorijos muziejaus (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva.
Žydų genocidas karo nuniokotoje Europoje pasiglemžė milijonus gyvybių. Susidūrę su tragišku žydų likimu vietos gyventojai Vokietijos okupuotose šalyse ir kai kurie vokiečių civiliai susidūrė su dilema, kurios greičiausiai niekada nebuvo įsivaizdavę: kaip reaguoti į tokį masinį žiaurumą? Slėpti žydų kilmės šeimos narius, kaimynus ar bendradarbius arba jiems padėti buvo nusikaltimas, už kurį buvo baudžiama mušimu, įkalinimu, o kai kuriose šalyse – net mirtimi. Daugelis žmonių bejėgiškai žiūrėjo į žiaurią tikrovę, pasitaikydavo atvejų, kai buvo pelnomasi iš tragiškos žydų padėties. Nors individualūs atsakymai į šį klausimą labai skyrėsi, tik nedaugelis siūlė pagalbą išgyventi bandantiems žmonėms. Jų būta iš visų visuomenės sluoksnių – fabrikų darbininkų ir gydytojų, siuvėjų ir aristokratų, ūkininkų ir diplomatų.
Pateikdama išgelbėtųjų istorijas šalia juos gelbėjusiųjų, paroda pabrėžia žmonių santykių sudėtingumą ekstremaliomis sąlygomis. Šie liudijimai taip pat vaizduojami platesniame istoriniame kontekste, kad būtų galima geriau suprasti, kokias galimybes vietos žydai turėjo išgyventi, o jų gelbėtojai – jiems padėti.
Nuo 1963 m. Jad Vašem institutas Jeruzalėje suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą tiems, kurie nesavanaudiškai padėjo žydams. Apdovanojimas kildinamas iš žydų tradicijos. Talmude rašoma: „Kas išgelbsti vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį“. Būtent šis sakinys įspaustas ant medalio, kuriuo apdovanojami Pasaulio tautų teisuoliai. Šiuo titulu apdovanota daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, ir jų skaičius nuolat auga.
Parodoje „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ pristatomos istorijos iš dvylikos Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Italijos ir Rumunijos. Lietuvai skirta parodos dalis papasakos dvi istorijas: Shochotų šeimos – mamos su dviem mažais sūnumis, turėjusiais slapstytis po Telšių geto likvidavimo, – ir Sofijos Binkienės, kuri, padedama savo šeimos, sugebėjo suteikti pastogę daugybei Kauno geto pabėgėlių ir vėliau už tai gavo Pasaulio tautų teisuolės vardą.
Parodos atidarymą Kaune lydės žymaus istorijos profesoriaus Jay‘aus Winterio paskaita „Mir Ješivos odisėja nuo Vilniaus iki Singapūro, ir toliau“, kuri vyks 14.00 val. Tai esė apie Mir Ješivą, radusią prieglobstį Kaune 1941 m. prieš pasitraukiant į Šanchajų. Istorija apie tai, kaip Mir Ješiva kartu su tūkstančiais kitų žydų pabėgėlių Antrojo pasaulinio karo metais į Tolimuosius Rytus pabėgo daugiausia Nyderlandų konsulo Jano Zwartendijko ir Japonijos generalinio konsulo Lietuvoje Čiunės Sugiharos išduotų vizų pagrindu. Po karo dauguma žydų pabėgėlių iš Šanchajaus geto išvyko į Palestiną ir Jungtines Amerikos Valstijas. Tarp jų buvo ir išgyvenusių Mir Ješivos auklėtinių, kurių daugelis vėl prisijungė prie ješivos Jeruzalėje.
Parodą bus galima aplankyti iki 2024 m. gegužės 20 d.
