Dėl jos įkūrimo bei tarybos sudėties artimiausiame posėdyje, kuris vyks baigiantis balandžiui, turėtų apsispręsti Kauno miesto savivaldybės taryba.
Projektą inicijavo savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Į jo viešą kvietimą deleguoti savo atstovus (pagal negalios pobūdį) į steigiamą Kauno miesto asmens su negalia gerovės tarybą atsiliepė nemažai nevyriausybinių organizacijų. Tų, kurios dirba su įvairią negalią turinčiais asmenimis Kauno mieste arba jiems atstovauja.
Būsimoje taryboje atstovauti proto, psichikos negalias turinčius asmenis pasiūlė po dvi organizacijas. Klausos negalią turinčius asmenis atstovaujantį asmenį pasiūlė 1 organizacija, regos negalią – irgi viena, judėjimo ir kompleksinę negalią turinčių asmenų atstovus – 2 organizacijos.
Į numatančią rūpintis neįgaliųjų gerove tarybą dar deleguoti 4 politikai iš miesto savivaldybės tarybos bei vienas savivaldybės administracijos darbuotojas, kartu su savivaldybės įstaigos vadovu. Steigiamoje taryboje veiklą tęs iš Kauno savivaldybės tarybos narių paskirtas dar tebeveikiančios analogiškos komisijos pirmininkas bei jo pavaduotojas.
Tiesa, dėl galimos narystės naujajame darinyje neigiamai buvo reaguota į asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ pateiktą prašymą. Projekto rengėjai, įvertinę tai, jog ši organizacija neveikia išskirtinai Kauno mieste, siūlo neįtraukti jos atstovo į Savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos sudėtį.
Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Jolantos Baltaduonytės aiškinimu, šiuo metu sprendžiant neįgaliųjų problemas Kauno mieste, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Socialinių paslaugų katalogu, Socialinių paslaugų įstatymu, Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašu, Asmeninės pagalbos organizavimo Kauno mieste tvarkos aprašu, Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais.
Pernai liepą miesto politikų sprendimu buvo sudaryta neįgaliųjų reikalų komisija, kurios pagrindinės funkcijos – analizuoti asmenų su negalia socialines problemas ir skatinti šiuos asmenis bei juos atstovaujančias ir (ar) vienijančias nevyriausybines organizacijas dalyvauti tų problemų sprendime. Komisijos veikla jau artėja prie pabaigos.
Kadangi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Asmens su negalia teisės apsaugos pagrindų įstatymas (iki tol vadinosi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas), kuriame įtvirtinta nauja savivaldybių pareiga – steigti asmens su negalia gerovės tarybas. Tačiau nei šiame, nei kituose susijusiuose teisės aktuose nedetalizuota tolios tarybos sudėtis bei funkcijos. Tai nuspręsti palikta pačioms savivaldybėms.
Atsižvelgdama į tai ir vykdydama minėtą įstatymą, savivaldybės administracija siūlo sudaryti Kauno miesto savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybą iš 14 narių, norinčių dalyvauti tarybos veikloje – 6 atstovai bus iš Kauno miesto savivaldybės ir jos įstaigų bei 8 – iš nevyriausybinių organizacijų.
„Šios tarybos sekretorius skiriamas savivaldybės administracijos Tarybos veiklos administravimo skyriaus vedėjo įsakymu iš šio skyriaus valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir jis nėra komisijos narys. Taip pat šiai tarybai pavesti atlikti analogiškas funkcijas, kurias vykdo dabar veikianti Savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisija. Pastaroji naikinama, kad savivaldybėje būtų vienas darinys, atstovaujantis asmenis su negalia“, – teigia J. Baltaduonytė.
Įsteigtos Kauno miesto savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos tikslas – nagrinėti svarbiausius šių asmenų socialinės integracijos klausimus, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija, nevyriausybinėmis asmenų su negalia organizacijomis, bendruomenėmis bei pavieniais asmenimis. Savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos veikla suteikia galimybę patiems asmenims su negalia dalyvauti problemų svarstymo ir sprendimo procese, pažymima sprendimo dėl šios tarybos įsteigimo projektą lydinčiame dokumente.
