„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti dėl teisės būti pamirštam internete.
„Daugiau nei prieš dešimt metų buvau nuteistas baudžiamojoje byloje, dėl ko buvo paskelbtas straipsnis populiariame portale. Teistumas jau seniai išnyko, tačiau publikacija vis dar išlikusi ir kelia keblumų kuriant naujus santykius, ieškant darbo. Ar galima reikalauti pašalinti tokią privačią, pasenusią informaciją iš naujienų portalo?” – plačiau klausimą advokatei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Skaitytojas kelia klausimą dėl teisės būti pamirštam internete. Jau ne vienerius metus tobulėjant technologijoms ir komunikacijos priemonėms vis daugiau asmenų siekia apsaugoti savo interesus, remdamiesi vadinamąja teise būti pamirštam. Ši teisė grindžiama asmens interesu gauti galimybę ištrinti, pakeisti arba apriboti prieigą prie praeities informacijos, kuri turi įtakos tam, kaip jis šiuo metu yra vertinamas visuomenėje.
Su tikslu, kad tokia informacija būtų ištrinta, asmenys nori, kad su jų praeities veiksmais ar viešais pasisakymais nebūtų susiduriama neribotą laiką įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ieškant darbo ir palaikant verslo santykius. Akivaizdu, kad paskelbta ir kurį laiką internete prieinama asmeninė informacija gali turėti didelį neigiamą poveikį tam, kaip atitinkamą asmenį vertina visuomenė.
Taip pat kyla kitų žalingų padarinių pavojus, pavyzdžiui: informacijos kaupimas, dėl kurio gali būti sukurtas atitinkamo asmens profilis arba jei informacija nesusiejama su kontekstu, tai gali reikšti, kad asmuo, susipažinęs su internete paskelbtu straipsniu apie kitą asmenį, gauna fragmentišką ir iškreiptą tikrovės vaizdą.
Teismai, vetindami ar konkrečiu atveju egzistuoja teisė būti pamirštam, vertina šiuos kriterijus:
1) archyvuotos informacijos pobūdis;
2) laikas, praėjęs nuo įvykių ir nuo pirminio paskelbimo bei paskelbimo internete;
3) dabartinis informacijos aktualumas;
4) asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, žinomumas ir jo elgesys po įvykių;
5) neigiamos tolesnio informacijos prieinamumo internete pasekmės;
6) informacijos prieinamumo skaitmeniniuose archyvuose lygis ir
7) priemonės poveikis saviraiškos laisvei ir, konkrečiau, spaudos laisvei.
Tačiau EŽTT yra pažymėjęs, kad negalima remtis privatumo apsauga norint skųstis dėl reputacijos praradimo, kuris yra numatomas asmens veiksmų, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos padarymo, padarinys.
Pagal kasacinio teismo praktiką, išnykęs teistumas savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog visuomenė neturėtų žinoti apie publikacijose aprašomus įvykius. Taigi, visuomenės teisės ir intereso žinoti ir domėtis trukmė neturėtų būti siejama su asmens teistumu. Teistumas yra baudžiamosios teisės institutas, sukeliantis pasekmių baudžiamojo įstatymo prasme nuteistam asmeniui per teistumo laikotarpį.
Tuo tarpu asmens nuteisimo faktas kaip reikšminga informacija, pateikiama visuomenei, jos reikšmingumas ir visuomenės teisė susipažinti išlieka ir praėjus ilgesniam laikotarpiui negu teistumo terminas. Teistumas yra baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, o jam pasibaigus tai, kad asmuo buvo nuteistas, išlieka visam to asmens gyvenimui kaip biografijos faktas.
Dėl šių priežasčių, sudėtinga teigti, kad skaitytojui būtų garantuojama teisė būti pamirštam internete. Vis tik svarbu paminėti, kad tik kiekvienu individualiu atveju, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, yra vertinamas spaudos laisvės proporcingumas asmens privataus gyvenimo apsaugai.
