Birželis į Lietuvą atėjo ankstokai. Nekalbu apie pliusinę temperatūrą. Besiskleidžiančių medžių lapų fone garsiau už parskridusių paukštelių čiulbėjimą girdėti tarpiniais patikrinimais nusivylusių vienuoliktokų ir jų tėvelių raudos, kurioms paprastai skirtas pirmasis vasaros mėnuo.
Kaip visada, kalti visi, tik ne tie, kas tuos patikrinimus sprendė. Feisbuke mamytės ir tėveliai kalba apie sąmokslą: vaikai sprendė vienokias užduotis, o per testą gavo kitokias! Kur tai matyta – ateini ir iš tavęs prašo mokėti ne tik tai, ką pats moki. Be netikėtumo faktoriaus kelias į išlaikymą, pasirodo, grįstas ir tokiomis kliūtimis, kaip neaiškios užduotys. Reikalas tas, kad reikia jas įdėmiai perskaityti, o tai TikToko ir „mokymosi kompetencijų“ kartai yra pernelyg aukštas slenkstis. Dar – pasirodo, kad niekas nevertina už pastangas ir visi pagyrimai „šiandien pamokoje dirbo“ nieko nebereiškia. Kad gautum balą, reikia teisingo atsakymo. Jei brandos atestatui gauti keliami tokie nežmoniški reikalavimai, tai tikrai sąmokslas.
Ministerija žada susiimsianti ir patikrinimai nebebus tokie sunkūs. Valio. Įprasta kartelės mažinimo strategija taikoma visu pajėgumu. Jokie egzaminai neatsilaikys prieš nuskriaustųjų gynėjus. Žinoma, kai orientuojamasi į tuos, kurie nori mažiausiomis pastangomis gauti kuo daugiau, nieko kito tikėtis neverta. Kaip ir visada, viešoji erdvė jau tarė žodį, kad net olimpiadininkai nesurenka maksimumo, todėl patikrinimai blogi.
Niekas nekelia klausimo, kodėl patikrinimai neturi diferencijuoti gabių, vidutinių gabumų ir vos minimumą tenkinančių ar jo visai netenkinančių mokinių. Niekas nesako, kad štai, gerbiamieji, čia jums signalas – iš 40 proc. surinkote tiek, kiek surinkote, dirbkite, kad po metų surinktumėte daugiau. Ne, visi pešasi nuo galvos plaukus klausdami savęs, kodėl užduotys neatitiko mokinių lūkesčių. Vėl atveriama liaudies raudų „belieka emigruoti“, „sugriautas gyvenimas“, „mano vaikas ėjo pas korepetitorius“ skrynelė. Kaip ir kasmet, prieinama prie neatremiamos išvados, kad vaikai yra bandomieji triušiai. Nėra lyderių, kurie šitai nepatenkintai miniai pasakytų „gana“. Bet yra pakankamai konformistų, kaip pelės cypiančių prieš bet kokią isteriją. Smagu.
Tarpiniai patikrinimai tiek išmušė kai kurių tėvų saugiklius, kad nueita iki visiško absurdo. Štai vienos matematikos bendrinio kurso aukos mamos pirščiukai patys pradėjo spausdinti, jog sužinojus rezultatus kyla noras „žudytis ar žudyti“. Ne „mokytis ir pasistengti“, ne „išsianalizuoti klaidas“. Ne, nes tai yra stiprių, brandžių ir už savo veiksmus atsakingų žmonių požiūris. Jis netinka tiems, kurių ypatingiems vaikams negalima patirti jokio nusivylimo ar nepasisekimo. Jis netinka tiems, kurie nuo pat pirmos klasės lakstė į mokyklas, kad pamokytų mokytojus, kokius reikia rašyti pažymius jų jauniesiems talentams. Jis netinka tiems, kas kartu su savo atžalomis ateityje į šuns dienas dės jų dėstytojus, darbdavius ir, žinoma, valdžią.
Paskaičius tėvų komentarus atrodo, kad visiems tiktų tik tokios užduotys kaip „Jonas turi du obuolius, o Marytė – tris. Kiek obuolių jie turi abu?“ Bet ir tai – būtų kam neaiški sąlyga (brūkšnys prieš „tris“ gal minusas?), kam netikėtas uždavinys, kam negeras žvaigždžių išsidėstymas Andromedos galaktikoje.
Juokingiausi komentarai, kad vidurinio ugdymo medžiagos nemokantis jaunuolis niekur neįstos. Gal taip ir geriau. Universitete reikia mokytis dar daugiau, egzaminų laikyti taip pat daugiau, o už skolas tenka susimokėti realiais pinigais. Aukštojo mokslo infliacija ir tai, kokių menkų gabumų yra kai kurie vidurinį išsilavinimą kažkaip per stebuklą įgiję studentai, yra atskira tema.
Šie tarpiniai atsiskaitymai galėjo būti kaip ženklas, kad reikia nebegyventi iliuzija. Bet iliuzija juk daug malonesnė už karčią realybę. Taip, vasara atšuoliuoja greičiau, nei atrodo.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
