Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą AB „Baltija“ įsiteisėjo šių metų vasario 21 dieną, o paskutinė darbo diena bankrutuojančios įmonės darbuotojams – kovo 18-oji. Darbo netenka 115 siuvimo pramonės darbuotojų.
Įmonės amžius – daugiau nei 30 metų. Sausį joje paskaičiuotas vidutinis atlyginimas siekė 1064 eurus. Algos mažėti pradėjo nuo praėjusių metų rugpjūčio (tuomet visų darbuotojų algų vidurkis, neatsižvelgiant į išdirbtą laiką, buvo 1150 eurų (kaip nurodo rekivizitai.vz.lt).
Žurnalistinėje praktikoje ne vieną straipsnį rengiau iš tos „Baltijos“, anksčiau vadintos siuvimo fabriku. Paskutinis iš rašytų prieš keliolika metų kaip tik sutapo su įmonės gautu iš Jungtinės Karalystės užsakymu. Keistoka, žinoma, buvo matyti, kaip siuvami iš tos šalies atsigabentų medžiagų moteriški puspalčiai (nors tuo metu Kaune dar veikė paltinius audinius ir pledus audęs „Liteksas“). Dar įdomiau atrodė prie tų puspalčių segamos etiketės anglų kalba, kuriose buvo nutylėtas ir Kaunas, ir fabriko pavadinimas…
2022-aisiais „Kauno Baltija“ buvo gavusi 285,51 tūkst. eurų pelno. Ir tuo pat metu turėjo 821 872 Eur mokestinių įsipareigojimų bei mokėtinų sumų. Tiesa, pardavimo pajamos tais metais siekė 2,84 mln. Eur, o 2021-aisiais – 1,75 Eur.
Šių metų pradžioje „Kauno Baltijos“ fiksuota skola „Sodrai“ siekė 83 305 eurus. Ir nors prieš kurį laiką bendrovė uždarė savo filialus, veikusius keliuose mažesniuose Lietuvos miestuose (Leipalingyje, Alytuje, Vilkaviškyje bei Lazdijuose), iš gaunamų pajamų jai ne visada sekdavosi Kaune dirbantiems žmonėms sumokėti bent minimalų atlyginimą.
Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ susisiekus su „Kauno Baltija“ įmonės nemokumo administratoriumi Alvydu Mogeniu ir paklausus jo nuomonės apie galimas šios bendrovės bankroto priežastis, sekė toks paaiškinimas:
„Gal ir buvo galimybių išvengti bankroto, tačiau užsakymų nebuvo ir nėra. Įmonė jau skolinga darbuotojams, kai kada tenka ieškoti, kaip siuvėjams sumokėti, kad bent susidarytų minimali alga. O juk jų darbas – nepaprastai sunkus ir varginantis.
Buvo mėginimų įmonę restruktūrizuoti, bet kai nėra užsakymų, tai ilgai gyvuoti neįmanoma. „Kauno Baltijos“ atveju, kreditorių nėra daug, ir skolos nėra didelės. Tačiau dirbantiems žmonėms reikia darbo ir atlyginimo už jį. Jei darbo neįmanoma parūpinti, iš ko gyvens darbuotojų šeimos…“ – sakė A. Mogenis.
Remdamasis savo, kaip nemokumo ar fizinio administratoriaus, darbo patirtimi, jis pridūrė matantis ir daugiau „dūstančių įmonių“, tai neabejoja, kad ir bankrotų visoje Lietuvoje šiemet bus sulaukta daugiau.
Daugiau šia tema
Iš tiesų, nuo metų pradžios bent kelios šalies siuvimo įmonės pranešė Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie grupės darbuotojų atleidimus iš darbo.
UAB „Siulema“, besiverčianti drabužių siuvimų ir jų priedų gamyba, numatė atsisveikinti su 23, UAB „Rožė“, kurios specializacija – moteriškų viršutinių rūbų siuvimas, – 51 darbuotoją.
Anksčiau pramonininkų ieškotų ir viliotų ateiti dirbti siuvėjų į gamybą paklausa darbo rinkoje sumažėjusi iki minimumo. Mažai ir pirkėjų drabužių parduotuvėse. Netgi tokiose, kurios prekiauja ne naujais rūbais. Nes parduotuvėse kainos – aukštesnės, nei perkant internetu.
Negana to, neramiais laikais mums visiems gyvenant, taip vadinamas „masinis pirkėjas“, stengiasi taupyti. Jei kada apsilanko drabužių salone, tai tik apsižvalgyti norėdamas. Juolab, kad dabar labai paranku naujo rūbo nepirkti, juk tiek daug reklamos kasdien matyti, raginančios rinktis „tausojančią ekonomiką“ – tiek rūbus, tiek kitus daiktus dažnai nekaitaliojant naujomis prekėmis.
Na, nebent iš kokios „Gausos“… Deja, ir „Gausa“, nors pabrangino savo prekes, ankstesnės apyvartos nepasiekė ir skolų neišvengė. Tad parduotuves tokiu vardu jungianti UAB „Prekių gausa“, besiverčianti naudotų daiktų mažmenine prekyba, irgi priartėjo prie bankroto, – 74 bendrovės darbuotojams tenka ieškotis kitų darboviečių.
