Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, kovo 11 dieną minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, tūkstančiai kauniečių suplūs į Karo muziejaus skverelį ir Vienybės aikštę. Šioje vietoje Kaunas davė pradžią sovietinių stabų nugriovimui.
Prastovėjo 7412 dienų
Ne vienas jaunesniosios kartos kaunietis tik iš istorijos vadovėlių bei savo tėvų žino, kad šioje aikštėje sovietmečiu du dešimtmečius stovėjo revoliucijos vado Vladimiro Lenino paminklas. Pirmasis Valodios paminklas ne tik Lietuvoje, bet visoje Sovietų sąjungoje buvo nugriautas Kaune 1990 rugpjūčio 6 dieną.
Skulptoriaus Napoleono Petrulio sukurtas paminklas dabartinėje Vienybės aikštėje buvo pastatytas 1970 metais balandžio 22 dieną, minint 100-ąjį revoliucijos vado gimtadienį. Čia jis prastovėjo 7412 dienų.
Nugriautas dulkiant lietui
Tuo metu dirbau netoliese, S.Daukanto gatvėje buvusioje Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijoje. Kalbos, kad ruošiamasi versti Lenino paminklą, mieste sklandė jau seniai. Tikslios datos, matyt, nenorėta skelbti, bijant buvusių sovietinės armijos karių ir tada dar buvusių Lietuvoje KGB „saugumiečių“ reakcijos.
Na, ir, aišku, pasiklydusių laike milicininkų. 1990 metais sovietinių stabų griovimo akciją Kaune jau buvo pradėjusi „Jaunoji Lietuva“.
Birželio 14 d. jie jau buvo nuvertę buvusio komunistų partijos veikėjo ir čekistų vado Felikso Dzeržinskio bei Vinco Mickevičiaus – Kapsuko biustus. Jaunalietuviai buvo numatę griauti Leniną, tačiau milicija jį apsupo ir saugojo.
„Mode, ar turi fotoaparatą? Leniną griauna…“, – apie 10 val. įbėgęs į kabinetą pranešė vienas kolega. Nors dirbau tada radijuje, fotoaparatą tądien lyg nujausdamas buvau pasiėmęs su savimi.
Po kelių minučių jau buvau tuometėje Janonio aikštėje. Prie paminklo jau buvo privažiavę du kranai, vienas jų – su bokšteliu. Darbininkai tvarkė lynus bei kitą reikalingą išmontavimui įrangą.
Nors dulkė įkyrus lietus, visa tai stebėjo pro šalį ėjusių būrelis kauniečių. Pradėjus išmontuoti paminklą po juo staiga susibūrė keliolika lig tol buvusių nuošalėje, susigūžusių ir atskilusių nuo Lietuvos komunistų partijos „platformininkų“.
Matyt, buvo tikimasi, kad kažkas juos jėga bandys iš čia pašalinti, kils triukšmas, susistumdymas, o tada būtų galima kviesti gretimoje gatvėje to momento tik ir laukiančius milicininkus. Į akis taip pat krito ir tolėliau, po gluosnio šakomis stovintys keli „saugumiečiai“.
Netrukus vienas jų priėjo kiek arčiau ir pradėjo darbininkus bei aplinkinius fiksuoti fotoaparatu. „Velnias, kad tik nepradėtų mūsų semti“, – išgirdau netoliese stovinčių kelių vyrų nuogąstavimą. Atmintin įstrigo ir netoliese stebėjusių kas vyksta vieno vyriškio žodžiai. „Niekada net sapnuose nebūčiau drįsęs pagalvoti, kad išvysiu kaip nugriaus tą balvoną“.
Paminklo nukėlimas truko apie pusvalandį. Kai pagaliau jis, lyg pakaruoklis, pakabintas metaliniu trosu už kaklo, atsiskyrė nuo pjedestalo ir buvo paguldytas ant žemės, kai kurie žmonės pradėjo ploti. Po medžiu stovėję „saugumiečiai“ jau buvo dingę. Į šalį pasitraukė ir po paminklu budėję idėjiniai komunistai.
Iškeliavo į Grūto parką
Tą pačią dieną Kaune taip pat buvo išmontuotas ir Keturių komunarų paminklas, stovėjęs Vytauto prospekte, buvusiose miesto kapinėse. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, stovėjęs Lenino paminklas nugriautas 1991 metų rugpjūčio 23 dieną.
1989-1994 metais Lietuvoje buvo išmontuoti 42 sovietiniai paminklai, stovėję miestų ir miestelių centruose. Daugelis skulptūrų rado vietą Grūto parke. Taip pat ir Kaune stovėjęs Leninas. Prasidėjus rusijos karui Ukrainoje Lietuvoje buvo nugriauta dar kelios dešimtys sovietmetį šlovinančių paminklų.
