Apie 40 žmonių Laisvės alėjoje ties Kauno savivaldybe penktadienio vakarą iš žvakučių suformavo Ukrainos vėliavą – taip pagerbė žuvusius šios šalies laisvės gynėjus.
Kaip BNS nurodė vienas akcijos organizatorių Antanas Jankūnas, šia iniciatyva siekiama ne tik pagerbti per dvejus metus žuvusius Ukrainos laisvės gynėjus plataus masto Rusijos sukeltame kare, bet ir atkreipti dėmesį į Rusijoje vis dar veikiantį Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslą.
„Viena, visai netoliese, kovodamas prieš sovietinę okupaciją, susidegino vienas mūsų laisvės šauklių Romas Kalanta. Kita prasmė, dėl tam tikrų dalykų Kauno valdžioje, kurie karo Ukrainoje kontekste yra ne visai tenkinantys žmones“, – sakė A. Jankūnas.
Nepaisant dvejus metus besitęsiančio karo Ukrainoje, „Vičiūnų grupė“ tęsia veiklą Rusijoje, tačiau verslą žada parduoti. Kol kas to padaryti nepavyko. Tuo metu Ukraina metų pradžioje grupę įtraukė į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą. V. Matijošaitis ir jo partneris Liudas Skierus valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.
Akciją „Uždek žvakutę žuvusiems Ukrainos laisvės gynėjams“ A. Jankūnas surengė drauge su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kauno taryboje nariais.
Į renginį atvykusios teisininkės, trijų vaikų mamos kaunietės Aidos teigimu, ukrainiečiai „kovoja ne tik už save, bet ir už mus“, todėl juos būtina palaikyti.
„Taip pat simboliškai prieš savivaldybę, kad mūsų meras jaustų, kad miestiečiams rūpi, kas vyksta Ukrainoje, kad dar vyksta kažkieno prekyba. Jau seniai turėjo pasitraukti, čia jau gėda visai Lietuvai dėl jo nepasitraukimo, mums prieš ukrainiečius tiesiog jau gėda. (…) Kad būtų šiaip kažkoks verslininkas, bet jis mūsų meras. (…) Tokios akcijos gal padeda žmonėms pamąstyti“, – BNS sakė moteris.
Renginyje dalyvavo ir buvęs švietimo ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak jo, negalima susitaikyti su tuo, kas vyksta Ukrainoje.
„Atmintis turi būti gyva ir esu dėkingas tiems, kurie organizuoja tokias akcijas ir mes prisimename tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, ta vieta pasirinkta ne netyčia, o specialiai, turint galvoje Kauno mero santykius su Rusija“, – BNS teigė vyras.
Jo manymu, Rusijos praeities, istorijos, literatūros romantizavimas per dvejus plataus masto invazijos metus visiškai nutrūko.
„Tai rodo paprastas pavyzdys – vis mažėja besimokančių rusų kalbą, žmonės nori atsiriboti įvairiais būdais nuo Rusijos per kalbą, per santykius. Turbūt, Rusija pati mus privertė tai padaryti“, – svarstė kaunietis.
Ukrainos palaikymo akciją opoziciniai konservatoriai surengti norėjo prie pat Kauno miesto savivaldybės, tačiau negavo leidimo, motyvuojant, kad tuo metu šioje vietoje vyksta savivaldybės organizuojama fotografijų paroda.
Ši paroda taip pat skirta antrųjų karo Ukrainoje metinių minėjimui, ją sudaro 15 stendų su fotografijomis iš abiejų pusių, iš viso 30 didelio formato nuotraukų, kurios prie savivaldybės eksponuojamos nuo vasario 20 iki kovo 10 dienos. Paroda buvo suplanuota anksčiau negu konservatorių inicijuota kare žuvusių ukrainiečių palaikymo akcija.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, dar daugiau sužeista, suniokota šalies infrastruktūra.
