Teismai dar turės darbo dėl kardinalių permainų Kauno marių pakrantėje

„Bijau aš dėl miškų ir upių. / Man rūpi ežerai ir paukščiai. / Aš pergyvenu dėl to medžio, / Kurį ketinate nukirst…“, – tebejaudina ne taip seniai mus palikusio poeto Justino Marcinkevičiaus eilės.

Poeto, vadinamo Tautos dainiumi, kūryboje Kauno marios neminimos, tai jų pakrantėje galima daryti ką nori? Tiesa, ne visiems. Tik tiems, kurie geba gamtos niokojimą (galimą) pateisinti deklaruojamais visuomenės interesais?..

Aplinkos ministerija gamtos žalojimo ir teisės aktų pažeidimų nemato

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė keli raštai iš susirašinėjimo tarp Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (TBSA) bei įvairių valstybės institucijų dėl miesto savivaldybės iniciatyva, galimai pažeidžiant teisės aktus, intensyviai įrenginėjamos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės.

Visi be išimties institucijų atsakymai, adresuoti TBSA, baigiasi patarimu kreiptis į teismą, jeigu netenkina valdžios pareigūnų veiksmai ar išvados, tikrinant (ar netikrinant) skundus. Todėl ir taip didelį krūvį kasdien pakeliantys Lietuvos teisėjai darbo turės dar daugiau.

Nes ir šiuo metu tebėra teismuose neišnagrinėtos bent kelios bylos, kurių viena iš šalių yra Turistinių burlaivių asociacija, varu varoma iš jai prieš keliasdešimt metų teisėtai patikėtos Kauno marių įlankoje teritorijos. Tos pačios, kurią savivaldybė dar 2015-aisiais nusižiūrėjo savo planams, susijusiems su sporto ir komercijos vystymu, įgyvendinti.

Burlaivių savininkų organizacija Aplinkos ministeriją ne kartą informavo apie neleistinai marių pakrantėje (pusiasalyje) kertamus ar, atliekant statybos darbus, suniokotus, džiūstančius ir grėsmę keliančius medžius, apie dėl žuvų neršto draudžiamu laikotarpiu gilinamą marių dugną, keičiamą pakrantės reljefą bei kitus „miesto savivaldybės inicijuotus gamtos niokojimo ekskavatoriais, buldozeriais ir motoriniais pjūklais faktus Kauno marių regioninio parko rekreacinio prioriteto zonoje, „Natūra 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje“.

Savo pareiškimus turistinių burlaivių savininkai iliustravo fotonuotraukomis bei vaizdo įrašais. Priminė, jog „net sovietmečiu, kai tarybiniams funkcionieriams natūralios gamtos išsaugojimas buvo nė motais, tokio beatodairiško urbanizavimo naikinant gamtą nebūta“ (iš TBSA skundo, ir ne pirmojo) Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, 2023 m. lapkritis).

Kauno marių Nemuno įlanka / Skaitytojų nuotr.

Jeigu Seimas gali savo sprendimus laikas nuo laiko tobulinti, tai savivaldybės – irgi

Koregavimo, savaime aišku, prireikia dokumentams, susijusiems su valstybinės žemės teritorijomis, kurios savivaldai parūpo. Ne šiaip kokį galimą atlaisvinti kotedžų ar daugiabučių statyboms plotą nusižiūrėjusiai, bet vedinai „tauraus tikslo – įkurti sporto mokyklos „Bangpūtys“ bazę prie Kauno marių“.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (tuo metu juo buvo Vilius Šiliauskas) 2020-ųjų birželį priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo R. Kalantos g. 130, Kaune detaliojo plano keitimo“.

Nuspręsta keisti detalųjį planą, kurį savivaldybės administracijos ankstesnis vadovas savo įsakymu patvirtino 2015 metų spalį. Tikriausiai sutapimas, kad tų pačiu metų pavasarį Kauno meru tapo Visvaldas Matijošaitis?

Dar 2018-ųjų spalio bei gruodžio mėnesiais buvusio administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl apie 40000 kv. m teritorijos R. Kalantos g. 130 (ankstesnis adresas – R. Kalantos g. 120) ir R. Kalantos g. 132 (ankstesnis adresas – R. Kalantos g. 217), Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“ buvo pakoreguotas V. Šiliausko pasirašytais dokumentais.

Po metų, 2019-aisiais, viešai deklaruodama siekį vystyti Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ veiklą, Kauno miesto savivaldybė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos perėmė marių krante suformuoto 3,6920 ha ploto žemės sklypo R. Kalantos g. 130, Kaune patikėjimo teisę.

Projektuotojams teko nemažai uždavinių: pakeisti suplanuotos teritorijos ribas ir jos suplanuotus reglamentus, nurodyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatyti funkcinius ryšius su gretimomis teritorijomis.

Reikėjo ir įvertinti esamą kraštovaizdžio savitumą, nes sklypas, kurio po konservatorių valdymo Kaune naujų miesto savivaldybės vadovų (valdovų?) planams prireikė, yra saugomojoje teritorijoje – Kauno marių regioniniame parke.

Savivaldybės administracijos vadovo V. Šiliausko įsakymu skirtas ir svarbus uždavinys „nustatyti vidaus vandenų uosto (ir/ar stacionariųjų prieplaukų) teritoriją ir vidaus vandenų uosto akvatoriją. Žinoma, nepamiršta „numatyti valstybinės reikšmės miško žemę paversti kitomis naudmenomis“.

Įsakyme dėl sklypo detalaus plano Kauno marių įlankoje, neoficialiai vadinamoje Neptūno vardu, minima ir galimybė „planuojamojoje teritorijoje įrengti degalinę (kuro užpildymo stotelę – kolonėlę, plaukiojančią ar mobilią kolonėlę ir/ar pan.), skirtą tik planuojamo objekto – uosto, prieplaukos, buriavimo sporto bazės reikmėms“. Apie restorano ir viešbučio statybą marių krante oficialiai nekalbėta…

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog kaip tik 2020-ųjų gegužę Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patarėja tapo Kauno mero suburto „Vieningo Kauno“ narė Ligita Valalytė (ir dabartinę kadenciją ji priklauso miesto tarybos valdančiajai daugumai). Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį ši kvalifikuota ir universali specialistė (prieš tai, beje, vadovavusi Darbo biržai) Aplinkos ministerijoje pradėjo dirbti viceministre, „atsakinga už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio sritis“ (skelbė BNS).

Tiesa, 2021 metų lapkritį Kauno politikė ir valstybės tarnautoja L. Valalytė kardinaliai pakeitė savo darbą – buvo paskirta Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja.

Deja, „netikėta lemtis“ ištiko įsakymus dėl kraštovaizdžio pokyčių Kaune bei kitokių dalykų pasirašinėjusį savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją. Šis „Vieningo Kauno“ narys pernai išklausė teismo nuosprendį, o dar anksčiau (kai buvo suimtas), tikėtina, pats irgi nemaloniai nustebo, žiniasklaidai paskelbus jo bendražygio, „Vieningo Kauno“ lyderio V. Matijošaičio viešai išsprūdusią frazę „vagis turi sėdėti“…

V. Matijošaitis, V. Šiliauskas / Kauno m. sav. nuotr.

Teismas pristabdė, bet darbai marių krante nesiliovė

Išnagrinėjęs ieškinį ir argumentus, kuriuos per ilgokai trukusį procesą, besibylinėdamas su savivaldybe dėl pažeistų teisių, išdėstė Turistinių burlaivių savininkų asociacija, teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį visiškai tenkino.

Teismas uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės bei jos narių turtui, burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai, esantiems Kauno mariose ties žemės sklypu R. Kalantos g. 130, Kaune, taip pat uždraudė Kauno miesto savivaldybei, jos administracijai ir tarybai pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Bet savivaldybė nelaukė, kol šis teismo sprendimas įsiteisės, todėl jį apskundusi, darbus Kauno marių krante tęsė toliau.

TBSA veikla, anot jos prezidento Edvino Paškevičiaus, vykdoma išskirtinai asociacijos narių asmeninėmis lėšomis.

„Mes jokio finansavimo iš šalies negauname (na, išskyrus Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų kompensacijas, šiai pralaimint vieną po kito mūsų inicijuotus teisminius procesus)“, – sakė šios organizacijos, priverstos, ginant savuosius interesus, samdytis advokatą, vadovas.

Šiemet TBSA gavo per ją atstovaujančio advokato D. Varno kontorą Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento atsakymą. Advokatas 2024 m. sausio 24 d. prašė informuoti ar patvirtinus savivaldybės skelbiamus rengiamo detaliojo plano keitimo sprendinius, „bus užtikrinama saugi Turistinių burlaivių savininkų asociacijos eksploatuojamos nekomercinės prieplaukos ir plūduriuojančiosios priemonės eksploatacija bei Turistinių burlaivių savininkų asociacijos ir jos narių valdomų laivų laivyba“.

Kauno marių Neptūno įlanka / „Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Deja, valstybės institucija buriuotojams nepasakė nei taip, nei ne. Atsakyme priminta, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla (ieškovė Turistinių burlaivių savininkų asociacija, atsakovai – Kauno miesto savivaldybė, Administracija ir kt. institucijos), „kurioje sprendžiami ir su Jūsų prašyme nurodytomis aplinkybėmis susiję klausimai: TBSA prieplaukos galėjimo / negalėjimo tvirtinti prie krante esančio žemės sklypo, šio sklypo naudojimo, TBSA prieplaukos patraukimo iš jos esamos vietos, TBSA prieplaukos teisėto / neteisėto pailginimo, Kauno miesto savivaldybės prieplaukos registravimo teisėtumo / neteisėtumo ir kt.

Teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, tikėtina, turės įtakos ir detaliojo plano, nurodyto Jūsų prašyme, rengimui, todėl iki teismo sprendimo priėmimo Administracija neturi galimybės pateikti savo vertinimo“.

Belieka pridurti, kad savivaldybė bylinėjimosi išlaidas (taip pat ir algas teismams dokumentus parengiantiems administracijos darbuotojams bei honorarus neretai iš šalies samdomiems advokatams) apmoka biudžeto lėšomis. Didžiumą pinigų į biudžetą sudeda visi oficialiai dirbantys gyventojai, kurių sumokėti (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą) pajamų mokesčiai atitenka Kauno savivaldybei.

„Viskas yra gerai“?

TBSA skunde ministrui S. Gentvilui pernai priminta, kad 2021 metų kovo 3-ąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris skyrė atitinkamus pavedimus šalies institucijoms dėl situacijos Kauno marių pakrantės teritorijoje, kur Kauno savivaldybė įrenginėja sporto bazę, o 2022-aisiais Aplinkos ministerija informuota apie tai TBSA raštu. Buriuotojų teigimu, pirmuoju atveju jokios reakcijos nesulaukta, antruoju – iš ministerijos gautas formalus atsakymas, kad „viskas yra gerai“.

Ministerijos padalinių pareigūnai vietoje, kuri oficialiame atsakyme pavadinta Objektu, apsilankė 2022 metų birželio 22 dieną. Ir tada nustatė, kad „statybos darbai vykdomi pagal projektą bei 2020 08 10 išduotą statybos leidimą“.

Atsakyme burlaivių savininkų organizacijai akcentuota, kad „Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 07 21 rašte „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“, nurodoma, jog planuojamos ūkinės veiklos Objekte įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas“.

Išeina taip, kad Kaune, Ąžuolyne, pavyzdžiui, ta „Natura 2000“ net vabalus saugo, o medžiams prie Kauno marių „saugos“ negarantuoja? Tikriausiai. Nes juk Objektą aplankę tikrintojai tądien saugotinų želdinių (medžių) kirtimo darbų nenustatė. Nespėliokime, ar ne tie patys valstybės tarnautojai domėjosi ir medžių sauga rekonstruojamoje Laisvės alėjoje tol, kol „Kas vyksta Kaune“ nepaskelbė nuotraukų, įamžinusių nukapotas liepų šaknis?..

„Jūsų vadovaujamos institucijos teritorinis padalinys apsiribojo paviršutiniška statybvietėje esančių medžių apžiūra, tačiau kiek jų iškirsta, kodėl neteisėtai (dėl žuvų neršto draudžiamu laikotarpiu) buvo vykdomi įlankos dugno gilinimo darbai, – nė žodžio“, – liejosi priekaištai ministrui S. Gentvilui. Bet jis, sutikim, pastaruoju metu oi, kiek daug jų iš visos Lietuvos girdi, kad jau matyt jo „klausa spėjo atrofuotis“?

Kauno marių Neptūno įlanka / Skaitytojų nuotr.

Viena valdžia gal kažką „ne taip daro“, o centrinė „neturi pajėgų užfiksuoti“ ir todėl pažeidimų nemato? Todėl kiekvienam skundėjui, priekaištautojui telieka… Atviri keliai į teismą, jeigu kažkas nepatinka.

Bet atkaklioji Turistinių burlaivių savininkų asociacija, kuri nėra gamtosauginė organizacija, vis tiek siūlo ministrui S. Gentvilui įdėmiau pasižvalgyti Kauno marių pakrantėje, kur „susinami“ medžiai, įrengus automobilių stovėjimo aikšteles, kelius, šaligatvius, kur pakeistas pakrantės reljefas, o galimai neteisėti darbai, kuriuos savivaldybė vykdo, tebesitęsia.

Asociacija ministrui teigia, jog „teisės aktų nustatyta tvarka skųsti Jūsų ministerijai pavaldžios institucijos neveiklumą šiuo atveju neturime intencijos. Manytume, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas turėtų užsiimti savo darbu, ir kiekviena institucija ar jos darbuotojas privalėtų tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas“.

Ar dar reikėtų ką nors pridurti prie to, kas pasakyta?

P.S. Rengiant straipsnį, „Kas vyksta Kaune“ pasiekė informacija, jog dėl nudžiuvusių medžių teritorijoje prie Kauno marių, kur įrengiama „Bangpūčio“ sporto bazė, „pradėta administracinė teisena“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA