Aviacijos saugumo patikra Kauno oro uoste tapo žymiai greitesnė ir patogesnė įdiegus naujus trimatės kompiuterinės tomografijos principu veikiančius skenerius. Keleiviams nebereikės iš rankinio bagažo vienetų ištraukti skysčių bei kompiuterinės įrangos, pvz. kompiuterių, telefonų, įkroviklių.
Kaip teigė Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas, nauji įrenginiai užtikrina sklandesnę ir patogesnę keleivių patirtį Kauno oro uoste. Žinoma, užtikrinamas ir didesnis saugumas – nauji įrenginiai leidžia matyti objektus 3D vaizdu. Tikrinantis oro uosto darbuotojas ekrane galės „vartyti“ lagaminus, apžiūrėti ten esančius daiktus iš visų pusių. Taip pat skeneriai atpažįsta sprogstamąsias medžiagas bei jų likučius. Daugelis Europos oro uostų perka tokią įrangą, ji sparčiai populiarėja, tačiau toli gražu ne visi oro uostai dar gali pasigirti tokiais įrengimais.
Kaunas – pirmas Lietuvos miestas su nauja skenavimo įranga
Kauno oro uostas yra pirmasis Lietuvoje, kuriame įrengti trys modernūs saugumo patikros skeneriai. Vilniuje tokių įrengimų bus septyni ir jie atsiras kartu su T4 terminalo atidarymu 2025-ųjų pirmojo ketvirčio pabaigoje. V. Kšano teigimu, šis terminalas bus moderniausias iš visų Baltijos šalių oro uosto terminalų.
Pasak V. Kšano, vienas saugumo patikros įrenginys Kauno oro uoste „galėdavo praleisti apie 120-140 keleivių per valandą. Tikimės pasiekti 250-260 keleivių per valandą, taigi oro uosto pralaidumas didėja dvigubai“.
Lietuvos oro uostai naujos kartos aviacijos saugumo skenerius įsigijo tarptautinio viešojo pirkimo metu. Jį 2022 m. laimėjo Lenkijos kompanija „Dimark S.A.“. Viso projekto vertė siekia 5,8 mln. eurų (be PVM). Lietuvos oro uostuose diegiami gerai pasaulyje žinomo Vokietijos gamintojo „Smiths Detection“ įrenginiai, teigiama Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai.
Kauno oro uoste fiksuojamas itin didelis keleivių skaičiaus augimas
Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas žurnalistams teigė, jog „Kauno oro uoste fiksuojamas toks augimas, kurio pavydėtų daugelis Europos oro uostų“. Taigi, reaguojant į augimą, būtini infrastruktūriniai pokyčiai. Vienas tokių pokyčių – nauji aviacijos saugumo patikros skeneriai. Jie ne tik leidžia padidinti keleivių skaičiaus apimtį, bet ir ženkliai pagerina keleivių patirtį oro uoste. Patiriama mažiau streso, viskas vyksta sklandžiau, greičiau, paprasčiau.
Keleivių skaičius, prognozuojama, augs ir šiais metais. Numatomos kone rekordinės apimtys, kurios buvo fiksuotos priešpandeminiais, 2019-aisiais, metais. 2024-aisiais metais numatomas keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose sieks 6,3 mln. Palyginimui, 2023-aisiais keleivių skaičius į ir iš Vilniaus, Kauno, bei Palangos oro uostų siekė kiek daugiau nei 6 mln. žmonių. Taigi, augimas – akivaizdus, o jam pasiruošti yra privaloma.
Būtent Kauno oro uoste 2023 m. keleivių skaičius siekė 1,3 mln. T. Vasiliauskas priminė, kad Kauno oro uosto terminalas pritaikytas aptarnauti 1 mln. keleivių per metus. Taigi, skaičius jau viršijamas, o naujieji įrengimai bei darbuotojų skaičiaus didinimas leis su drastiškai augančiomis keleivių apimtimis dirbti greitesniu tempu.
„Keleiviai, kurie keliauja, mato, jog ruošiamasi statyboms, terminalas plėsis iš abiejų pusių, plėsis komerciniai plotai“, – apie Kauno oro uosto augimą komentavo T. Vasiliauskas. Lietuvos oro uostų atstovo teigimu, ateities perspektyva aiški – 2 mln. keleivių metinis rodiklis Kauno oro uoste.
Situaciją stebi ir rinkos ekspertai. Anot, T. Vasiliausko, Lietuvos oro uostai, įskaitant ir Kauno – itin patrauklūs įvairių oro linijų įmonėms. Vis didėja krypčių skaičius į įvairias valstybes.
Pagal informaciją Kauno oro uosto puslapyje, 2023/2024 žiemos sezono metu iš oro uosto skraidina dvi bendrovės – „Wizzair“ ir „Ryanair“.
Siūlomos kryptys yra į Bratislavą (Slovakija), Dubliną (Airija), Kopenhagą (Danija), Milaną (Italija), Pafosą (Kipras), Stokholmą (Švedija).
Skrydžiai taip pat vykdomi į Norvegijos miestus: Bergeną, Stavangerį ir Olesiundą, į Jungtinę Karalystę: Liverpulį, Edinburgą, Londoną. Siūlomos dvi kryptys į saulėtąją Ispaniją: į Alikantę bei Malagą, o taip pat į Airijos miestus Dubliną ir Šanoną.
Reikalavimai dėl skysčių talpos nesikeičia
Modernūs skeneriai leis Kauno oro uosto keleiviams keliauti paprasčiau ir greičiau, nes iš rankinio bagažo vienetų atliekant saugumo patikrą nereikės išimti maišelių su skysčiais. Pasak V. Kšano, naujovės palengvina ir saugumo patikros inspektorių darbą, nes įrenginių sugeneruotą 3D vaizdą jie gali sukioti savo ekrane įvairiais kampais ir lengvai atpažinti daiktus, sudėtus į rankinį bagažą. Ištraukti nereikia net ir skysčių, svarbu, kad jie būtų tinkamai supakuoti, pagal iki šiol keliamus reikalavimus: rankiniame bagaže gabenami skysčiai turi būti ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose, o bendras skysčių tūris vienam keleiviui negali viršyti 1 litro (1000 ml). Visos talpos su skysčiais, įskaitant ir kosmetines priemones, pvz. kremus, turi būti sudėtos į sandarius daugkartinio naudojimo plastikinius maišelius.
Lietuvos oro uostai laikosi pozicijos nekeisti taisyklių dėl skysčių apimties tol, kol ši naujos kartos skenerių technologija bus plačiau naudojama kituose Europos oro uostuose ir keleiviams bus mažesnė rizika patirti nepatogumų dėl to, kad skiriasi technologinės patikros galimybės, reikalavimai skirtinguose oro uostuose.
Dabar galiojančios lėktuvų keleivių ir jų rankinio bagažo patikros taisyklės Europos Sąjungoje įsigaliojo 2006 m., kai ES nusprendė imtis griežtesnių priemonių siekdama apsaugoti keleivius nuo skystųjų sprogmenų grėsmės. Tuomet įvesta ir skysčių pakavimo tvarka, kai rankiniame bagaže leidžiama turėti tik nedidelius kiekius skysčių.
