Vasarį vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje numatoma pakeisti jos veiklos reglamentą. Dalį šių pataisų inicijavo ne pačių politikų siūlymai, kaip geriau atstovauti savo rinkėjus, bet įdėmūs „žvilgsniai iš šalies“, kuriuos į Kauno savivaldybę nukreipė Vyriausybės atstovų įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ar pačios savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojai.
Anot kauniečių išrinktiesiems prieš būsimą posėdį parengto ir jau viešai paskelbto Aiškinamojo rašto, kurį parengė Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento ir procedūrų komisija, vadovaujama valdančiosios daugumos atstovo iš „Vieningo Kauno“ frakcijos Rosvydo Marcinkevičiaus, sausio 19 d. posėdyje jos nariams apsvarsčius gautus iš STT bei kitų instancijų dokumentus, siūloma tarybai keisti Reglamentą.
Nebus paslaptis, kaip finansiškai įvertintos kiekvieno asmeniškai politiko pastangos
Po pernai praūžusio per Lietuvą čekiukų skandalo visos be išimties savivaldybės buvo priverstos „atgailauti“ dėl neskaidrios apmokėjimo už tarybų narių veiklą tvarkos. Reaguodamas į tai, Seimas ją pakoregavo, nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos turi būti mokama, nereikalaujant paslaugų ar prekių pirkimo čekiais pagrįsti tarybos nario išleistas savivaldybės biudžeto lėšas.
Dera pažymėti, kad anksčiau, tuoj po 1990-ųjų, kai Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, darbą pradėjo savivaldybių tarybos, jų politikų veikla net kelias kadencijas nebuvo atlyginama, – nei atlyginimų, nei kitokių išmokų (už transportą, sugaištą darbo laiką ar rinkėjams nupirktus suvenyrus arba dovanas) savivaldybė nemokėjo. Tiesa, jeigu kažkas tuomet įsigijo savo ar giminaičio vardu kurios nors savivaldybės įmonės akcijų ar gavo kitokią naudą iš buvimo miesto valdžioje, tai politikų „apetitai“ tuomet buvo gerokai kuklesni, nei dabar. Nepaisant to, kad ne viską apie tai visuomenei šiandien lemta žinoti…
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad pagal naująjį Vietos savivaldos įstatymo variantą, įsigaliojusį pernai, nei meras, nei jo pavaduotojai nėra savivaldybių tarybų nariai.
Jei menam, tai kilus abejonėms dėl apmokėjimo politikams už veiklą tvarkos (ar greičiau – netvarkos), STT nutarė tarp kitų Lietuvos savivaldybių savo vizitu pagerbti ir Kauno miesto savivaldybę. Ką joje aptiko abejotino bei taisytino, paskelbė viešai.
Atsižvelgdama į po atlikto patikrinimo STT išvadoje pateiktas antikorupcines pastabas ir pasiūlymus, anksčiau minėta R. Marcinkevičiaus vadovaujama komisija savo ruožtu pasiūlė „detaliai reglamentuoti, kokia apimtimi ir kaip dažnai Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama informacija apie Tarybos narių atlyginimus.
Komisija pasiūlė Reglamento 17 punktą išdėstyti taip: „Informacija, susijusi su Tarybos nario atlyginimu (Tarybos nario vardas, pavardė, papildomos pareigos, priklausančių dalyvauti posėdžių skaičius, dalyvautų posėdžių skaičius, atlyginimas (Eur) prieš mokesčius, atlyginimas (Eur) po mokesčių), kiekvieną mėnesį skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.“
O kiti pakeisti Reglamento punktai nurodo, kas konkrečiai savivaldybėje turi atlikti apskaitą, keliuose posėdžiuose tarybos narys dalyvavo, kiek praleido, o taip pat numato, kad kažką praleidus, jo atlyginimas mažinamas, „proporcingai to mėnesio Tarybos, Tarybos komitetų, nuolatinių komisijų, Kolegijos, kurių narys Tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.“
Tiesa, ką konkretaus už gauta iš miesto biudžeto atlygį nuveikė tarybos narys, rinkėjams gal nebūtina žinoti..?
Kauno savivalda domėsis ir valstybės institucijomis
Tiesa, ne visomis, o tik tomis, kurių struktūriniai padaliniai yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, kai tik miesto politikai pritars jo pataisoms ir tai patvirtins sprendimu, „Taryba, priimdama sprendimą, gali teikti pasiūlymus valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų struktūrinių padalinių veiklos gerinimo, prireikus kviesti į Tarybos posėdį šių padalinių vadovus ir juos išklausyti.“
Taigi, savivaldybė teoriškai ras laiko ne tik savo, bet ir centrinių šalies institucijų veiklos pagerinimui. Tik ar šios reaguos į kvietimus ir skubės išklausyti, ką siūlo vietos savivalda, bus matyti.
Be jokios abejonės, miesto tarybai turi paklusti „savi“ – iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra Kauno miesto savivaldybės taryba. Vadovai ar atstovai gali būti kviečiami į posėdžius. Pagal miesto tarybos veiklos reglamentą, „apie tai šiems asmenims turi būti pranešta prieš 2 darbo dienas. Komiteto kvietimu minėti asmenys privalo dalyvauti Komiteto posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomaisiais klausimais“.
Beje, dar gali būti raštu pareikalauta, kad anksčiau minėti vadovai bei atstovai „pateiktų duomenis, susijusius su Komiteto pagal suteiktus įgaliojimus nagrinėjamais klausimais. Asmenys, į kuriuos kreiptasi, privalo reikalaujamus duomenis pateikti per 10 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo“.
Mero sprendimai irgi reglamentuojami
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento ir procedūrų komisija, kaip teigiama jos Aiškinamajame rašte, siūlo Reglamentą papildyti tokiu papunkčiu: „susipažinti ir laikytis patvirtintos dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos.“
…Pastarąjį kartą lankytis mero kabinete šių eilučių autorei teko prieš keletą metų, kai dar galiojo tradicija savivaldybės vadovams metų gale susitikti su savivaldos klausimais rašančiais įvairių redakcijų žurnalistais. Tiesa, konkrečios kalbos apie Kauno savivaldybės artimiausius darbus tada nebuvo. Gėrėme kavą, šnekučiavomės apie būsimas šventes ir…sulaukėm dovanų.
„Vičiūnų“ firmos technologė, vėliau tapusi Kauno mero sutuoktine (pernai – dar ir savivaldybės tarybos nare) kiekvienam žurnalistui įteikė po puskilogramio pakuotę sūdytos lašišos. Paskui į kabinetą pakviestas savivaldybės fotografas nufotografavo mus su meru, pasiūlę dovanas laikyti pakėlus, o ne nuleidus ranką. Nuotraukų vėliau negavome (gal, sakau, pozavome „Viči“ reklamai, tik kad ne visi iš mūsų – reklamiškos išvaizdos?).
Nelabai smagu buvo, juolab, kad Kūčioms žuvies produktų jau buvau nusipirkusi, tai tą lašišą kažkam po dienos „perdovanojau“. Bet vis tiek turiu pripažinti, jog širdyje kiekvienam malonu gauti dovaną, kad ir valgomą. Tai yra, neeksponuojamą.
Kur gali taip vadinamas eilinis kaunietis pamatyti dovanas, kurias kažkas įteikė (kaip Kauno valdžios atstovams) miesto merui, jo pavaduotojams ar tarybos nariams, – nežinau. Tačiau, patikslinsiu: ką vienas verslininkas „padovanojo“ mero patikėtiniui, „Vieningo Kauno“ nariui, buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui, – visai Lietuvai parodė STT.
Jei kam nors atrodo, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra vienvaldis lyderis, ir visa miesto valdžia tik jam paklūsta, tas turėtų žinoti, kad ir savivaldoje turi galioti tam tikros įstatymais bei kitais teisės aktais suformuluotos nuostatos.
Taip, mero sprendimai ir įstatymo nustatytais atvejais mero teikimai (siūlymai) įforminami potvarkiais. Tačiau, kol jie virsta „tolesnę eigą įgaunančiais dokumentais“, turi padirbėti ne vienas savivaldybės tarnautojas, tarp jų – ir tas, kurio pareiga savivaldos rūmuose puoselėti lietuvių kalbą.
Pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta, kad „Savivaldybės mero teikiamas sprendimo projektas turi būti vizuotas jį rengusio Savivaldybės administracijos padalinio vadovo, mero, vicemero, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, atsakingų už teisės aktų projektų atitiktį įstatymams bei kitiems teisės aktams ir atitiktį bendrinės lietuvių kalbos normoms.“
