Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59) sausio 25 d. vyko neeilinis renginys, kurį organizavo Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktų grupė (LMT NCP) ir KTU. Atvykę Europos komisijos (EK) atstovai skatino mokslo ir verslo bendruomenę teikti paraiškas paramai gauti didžiausioje Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“.
Kviečia mokslo tyrėjus ir verslininkus teikti paraiškas paramai gauti
Lietuvos mokslo tarybos teigimu, tai pirmas tokio pobūdžio renginys „Europos horizonto“ programos įgyvendinimo laikotarpiu, kai EK atstovai atvyksta į Lietuvą ir tiesiogiai susitinka su pareiškėjais.
Programa „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) yra 2021-2027 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Bendras programos biudžetas – 95,5 mlrd. Eur. Finansinė parama nėra vienintelis dalykas, suteikiamas sėkmingas aplikacijas pateikusiems mokslo tyrėjams ar verslininkams. Programa taip pat suteikia prieigą prie tarptautinių partnerysčių.
Kaip teigiama Europos vadovų tarybos internetiniame puslapyje, Europos ekonomikos augimas ir gerovė ateityje priklauso nuo jos gebėjimo toliau pirmauti pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Programa „Europos horizontas“ suteikia priemonių, reikalingų šiam tikslui pasiekti. Šiuo metu projektų, gaunančių „Europos horizonto“ paramą Lietuvoje yra apie du šimtus.
„Genomika“ sėkmės istorija
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ jau pernai rašė apie Kaune įsikūrusią giliųjų biotechnologijų (angl. deep tech) bendrovę „Genomika“ ir jų sėkmę pritraukiant milijonines ES investicijas. „Genomika“ investicijas gavo po to, kai jų paraiška programai „EIC Pathfinder“, kuri yra dalis „Europos horizontas“ programos, buvo patvirtinta.
Dr. L. Žemaitis pasakojo, jog didžiausias iššūkis buvo laiko planavimas, teko daug naktų praleisti dirbant prie paraiškos programai. Paraišką nuspręsta teikti 2 mėnesiams iki galutinės paraiškų teikimo termino datos. Įmonė mėnesį laiko skyrė išsiaiškinimui, kaip pildyti paraišką, o kitą mėnesį – jos pildymui.
Kaip teigė startuolio „Genomika“ atstovas dr. Lukas Žemaitis, viskas prasidėjo nuo didelio susidomėjimo duomenų saugojimu dirbtinėse DNR molekulėse. Dr. L. Žemaičio teigimu, skaitmeninės informacijos kiekis yra milžiniškas ir jis nuolat auga. Tuo tarpu informacijos saugojimo technologijos nesivysto taip greitai, kaip informacijos srautas, kuris didėja kiekvieną akimirką ir, ko gero, nenustos didėti.
„Genomikos“ specialistas pateikia įdomų palyginimą: per metus informacijos saugojimas sunaudoja tiek pat energijos, kiek visa Italija, net šiek tiek daugiau. Taip pat reikalingi didžiuliai kiekiai vandens, brangiųjų metalų ir kitų resursų gaminant kietuosius diskus ir kitas informacijos saugojimo priemones.
Nors informacijos įrašymo į dirbtinį DNR mokslo sritis yra pakankamai jauna, lietuviai pasiryžo ją vystyti. Į DNR įrašytas Lietuvos himnas ir sukurtas pirmasis paveikslas (vaizduojantis M. K. Čiurlionį), kuriame panaudotas DNR inkrustavimas – „Genomikos“ darbų su naujosiomis technologijomis pavyzdžiai.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas: Kauno aukštosios mokyklos lenkia Vilniaus
Šiuo metu Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigas einantis dr. Gintaras Valinčius portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai: „Kaunas yra lyderis, be jokios abejonės. Kauno technologijos universitetas, kaip matome, yra absoliutus lyderis ir konkursiniu keliu konkuruoja dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų lėšų. Visos Kauno aukštosios mokyklos kartu sudėjus gerokai lenkia Vilnių, nors ir Vilniuje sutelktos labai didelės pajėgos tų tyrimų, kuriuos finansuoja mokslo taryba“.
Dr. G. Valinčius mato Kauną kaip inovacijų kūrimo ir plėtros, mokslinių tyrinėjimo centrą Lietuvoje. Jo teigimu, ateityje čia vyks dar ne vienas panašus aukšto lygio renginys. Pirmininkas pastebi milžinišką Kauno akademinės bendruomenės entuziazmą ir ryžtą toliau dirbti ir konkuruoti dėl lėšų. Jis prideda, jog Lietuvos mokslo taryba dės visas pastangas, jog mokslininkų iniciatyvos būtų kuo sėkmingesnės.
Pagrindinis iššūkis – konkurencija dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių
Paklaustas apie pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria mokslo ir verslo iniciatyvos, nusprendusios teikti paraiškas paramai iš „Europos horizonto“ programos gauti, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas neslepia, jog pagrindinis iššūkis – milžiniška konkurencija tarp mokslo tyrėjų. Todėl svarbu kruopščiai paruošti paraišką, o Lietuvos mokslo taryba suteikia reikiamą pagalbą tai darant.
Kalbant apie konkurenciją mokslo tyrinėjimų srityje, dr. G. Valinčius teigė, jog svarbu žiūrėti į ateitį. Reikia ugdyti jaunąją kartą, o Lietuvoje tam yra puikios sąlygos su aukšto lygio universitetais. Eksperto asmenine nuomone, Lietuvoje vyrauja itin didelis susidomėjimas moksliniais tyrimais net tarp studijuojančių tiek bakalauro, tiek magistro laipsnį suteikiančiose studijose.
„Mokslo institucijos turi organizuoti savo kasdienes studijų veiklas, mokslinius tyrinėjimus, mokslinę infrastruktūrą ir jos plėtrą atsižvelgiant į pačius geriausius tarptautinius modelius. Jeigu mes „žaisime“ pagal lokalias taisykles, kurios kertasi su taisyklėmis tarptautinėje erdvėje, būtume pasmerkti konkurenciniam pralaimėjimui“, – teigia dr. G. Valinčius.
Jis prideda, jog svarbu motyvuoti talentingus jaunuolius arba juos kviesti iš užsienio ir suteikti visas sąlygas prisidedant prie technologijų socialinės plėtros, o tuo pačiu ir Lietuvos bei viso pasaulio žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.
Į renginį atvykusių EK atstovų teigimu, svarbiausia yra tikėti savo idėja ir drįsti rizikuoti. Pasak jų, nėra ko prarasti, net jei finansavimas ir nebus skirtas. EK atstovai taip pat tvirtino, jog konkurencija yra didelė, tačiau tikint savo projekto idėja viskas yra įmanoma. Jie pasidalino, jog vienas svarbiausių dalykų yra numatyti poveikį, kurį įgyvendintas projektas darys visuomenei. Būtent „poveikio vertinimo“ (angl. impact assessment) dalį paraiškoje yra bene sunkiausia pildyti.
Pagal informaciją pateiktą programos „Europos horizontas“ tinklapyje, koordinuojamame LMT NCP, nuo programos įgyvendinimo pradžios 2021 m. EK skyrė 99,3 mln. eurų lėšų projektų įgyvendintojams iš Lietuvos. Latvijoje įvairūs projektai paremti gerokai mažesne pinigų suma – 56,8 mln. eurų, o Estijoje – didesne – 157,4 mln. eurų.
Kauno mokslo bei verslo inovacijų bendruomenei bei kitiems renginio svečiams pranešėjai davė patarimų, kaip rasti partnerius, kaip užpildyti paraišką, kaip tikslingai panaudoti gautą paramą, o renginio pabaigoje vyko diskusija.
Tikime, jog vis daugiau Kauno startuolių ir inovacijų galės plėsti savo veiklą padedami „Europos horizonto“ programos skiriamos pagalbos.
