Tokią būtinybę sąlygoja geopolitinis kontekstas, tad stiprinti valstybę reikia visos visuomenės pastangomis. Tai praėjusį savaitgalį sveikindamas 35-mečio proga Kauno krašto pramonininkų bei darbdavių asociaciją (KKPDA), pabrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų tikslas – bendradarbiaujant su partneriais (vidaus ir išoriniais) siekti, kad būtų tvariai stiprinamas saugumas, ekonomikos stabilumas, o lėšos būtų nukreipiamos ir valstybės gynybos pramonės potencialui didinti. Tad laukiame įmonių, kurios planuoja, gali ir/ar jau gamina karinės arba dvigubos paskirties produkciją arba teikia paslaugas, paraiškų apie tai“, – kalbėjo V. Janulevičius susitikime su Kauno krašto pramonininkais.
Lietuvos pramonininkų konfederacija dalyvauja Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryboje, ir informacija iš įmonių reikalinga šios tarybos darbui.
Anot LPK generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, svarbu žinoti ir apie įmones, kurios galėtų prisidėti prie valstybės mobilizacijos ir kurių paslaugos bei veiklos yra būtinos aptarnaujant gyventojų ir valstybės gynėjų poreikius.
„Jeigu kilus karo grėsmei, prireiktų skelbti visuotinę mobilizaciją, svarbu žinoti, kokios konkrečiai įmonės dirba gynybai naudingus bei reikalingus darbus. Iš anksto pravartu apsispręsti, ko nederėtų atitraukti nuo Lietuvos gynybai reikšmingos veiklos bei kaip sudaryti kuo geresnes sąlygas tai veiklai toliau tęsti“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ šį antradienį sakė R. Sartatavičius, kol kas nevardinęs įmonių, kurios jau atsiuntė pramonininkų organizacijai paraiškas apie savo galimybes stiprinti gynybos pramonės potencialą.
KKPDA vykdančiosios direktorės Redos Stankevičienės teigimu, kadangi tik sausio antroje pusėje Lietuvos pramonininkų konfederacija kreipėsi į įmones, tai dar anksti kalbėti apie tai, kas iš jų ir kaip žadą įsitraukti į šalies gynybos pramonės politikos formavimą bei jos uždavinių sprendimą.
„Dabar yra tas laikas, kai įmonių vadovai tariasi, dėlioja planus, identifikuoja bei analizuoja galimybes. Kai bus priimti sprendimai, surinktos bei apibendrintos iš visos Lietuvos įmonių gautos paraiškos, daugiau bus ir konkretumo. Neabejojame, kad tarp įsitraukusių ar įsitrauksiančių į gynybos pramonės plėtrą bus ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos narių“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė šios organizacijos vykdančioji direktorė.
Daugiau informacijos apie tai, ko galėtų imtis Lietuvos įmonės, atliepdamos į laikmečio poreikius, galima rasti Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023-2027 gairėse.
„Nesiplėsiu apie Rusijos sėkmes ir nesėkmes Ukrainoje, nesu karo apžvalgininkas. Taip pat neturiu pakankamos kompetencijos įvertinti Rusijos armijos pokyčius. Akivaizdu tik, kad ir viena, ir kita mums nesudaro galimybės ramiai snausti, įsikibus į NATO apsaugos sparną. Kita vertus, siūlau karštoms galvoms audringose diskusijose nepamiršti, jog mes daug dirbome, kad tas sparnas būtų, tad ir nuvertinti jo nereikėtų. BET. Akivaizdu, kad turime ruoštis. Ne todėl, kad ryt-poryt karas, o todėl, kad pasiruošusi šalis užpuolikui nepatraukli. Ir tai turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas.
Todėl mąstau, ką mes, kaip Lietuvos verslas, galėtume nuveikti. Juolab, mūsų ryžtas ginti šią šalį ir siekis, kad ji būtų jau dabar vertinama kaip kuo saugesnė, – neabejotinas, nes tiesiog labai pragmatiškas. Nes mus čia amžiams surišo ne tik meilė Tėvynei (be abejo, ji yra), bet ir investicijos, metų metus svajota ir kurt Lietuvos ateities vizija. Mes visi, kurie patikėjome šia valstybe ir investavome į jos pramonę, tikrai esame laiko patikrinti patriotai.
Šiuo neramiu periodu reikia daugiau investuoti į mūsų gynybą. Bet tai daryti reikia jau šiandien. Ir vėl ne todėl, kad karas čia bus jau rytoj. Priešingai, – kad visi pasaulyje suvoktų, KAD JO ČIA TIKRAI NEBUS“, – taip į kolegas kreipėsi V. Janulevičius, daugiau nei 4000 įmonių įvairiose verslo srityse atstovaujančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
