Kaune pastaruosius kelerius metus vyko mažų emisijų zonos projekto diegimas – dėl intensyvaus automobilių tranzito pokyčių imtasi Senamiestyje. Kauno savivaldybė praskleidė paslapties širmą, kokia tvarka galios apmokestinamoje zonoje ir kam numatytos lengvatos, tačiau tikslių skaičių nepateikė.
Startas – antroje metų pusėje
Praėjusių metų rudenį 11-oje vietų jau įrengta transporto priemones fiksuojanti sistema – ties įvažiavimais į Šv. Gertrūdos, Gimnazijos-Birštono gatves, Karaliaus Mindaugo prospektą atsirado kameros ir švieslentės su žinute „Žalias Kaunas“ – taip vairuotojai yra informuojami apie įvažiavimą į mažų emisijų zoną. Vis dėlto, transporto priemonių atpažinimo sistemos startas kol kas dar nėra paskelbtas.
Vasarą papildomai dar žadama įrengti informacinius ženklus, kurie įspės vairuotojus apie būsimą pravažiavimo mokestį. Planuojama, kad sistema su apmokestinimu pradės veikti antroje metų pusėje, o apie oficialią jos veikimo pradžią iš anksto bus informuojama viešojoje erdvėje.
Kauno savivaldybė tikisi, kad papildomo pereinamojo laikotarpio nereikės ir tiek laiko pakaks priprasti prie būsimų pokyčių.
Tokia sistema sėkmingai jau veikia Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip buvo pranešta anksčiau, bendra sistemos kaina su PVM sieks apie 197 tūkst. Eur.
Naujovė palies trumpinančius kelią
„Piko metu transporto priemonės paralyžiuoja siauras gatveles. Taip ne tik sudaromos spūstys, bet ir keliamas triukšmas, didėja oro užterštumas.
Šios problemos ypač opios vietos gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems kauniečiams“, – naujovės diegimo priežastis įvardijo Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ M. Matusevičius nurodė, kad įdiegus mažų emisijų zonos sistemą, mokestis bus taikomas ne už vykimą į Senamiestį, t.y. ne už įvažiavimą į teritoriją, bet už jos pravažiavimą tranzitu.
Tai reiškia, kad pokyčius pajus tie vairuotojai, kurie pravažiuoja Senamiestį vien tam, kad sutrumpintų kelią. Siekiamybė yra mažinti tranzitinį eismą, kuomet vairuotojai net nestabteli ir važiuoja pro Senamiestį, taip trumpindami kelią, ar rieda Senamiesčio gatvelėmis be konkretaus tikslo.
Susimokėti teks ir taksi bei pavežėjams
Kaip žinia, judriosios, intensyviu eismu pasižyminčios gatvių sankirtos su Senamiesčio gatvelėmis yra tos vietos, kur neretai sukiojasi taksi vairuotojai bei pavežėjai. Ypač vakarais juos kviečiasi užsivakaroję miesto centro kavinių, barų ir klubų lankytojai.
Kauno savivaldybės atstovas pažymėjo, kad lengvatos taksi vairuotojams, pavežėjams ir aptarnaujančiajam transportui neplanuojamos. Jiems lygiai taip pat už pravažiavimą Senamiesčiu teks susimokėti.
Tik kyla klausimas – ar pavežėjai ir taksi vairuotojai norės ploninti piniginę veždami klientus pro apmokestintas zonas, o galbūt papildomas mokestis prie bendros kelionės sumos bus įvestas keleiviams?
Dėl galimų didesnių paslaugų kainų keliaujant pro apmokestinamą zoną pasiteiravome pavežėjimo paslaugų bendrovės „Bolt“ atstovų. Situaciją sutiko pakomentuoti jų vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
„Mažų emisijos zonų idėją svarsto daugelis Europos miestų, kuriuose veikia mūsų platforma. Natūralu, kad pradedama nuo transporto srautų mažinimo senamiesčiuose. Vis dėlto, kelionė su pavežėju – tai viena iš alternatyvų nuosavam automobiliui, kurių skaičių miestai pasiryžę mažinti.
Kauno miesto atveju mokesčio lengvata pavežėjų automobiliams paskatintų daugiau gyventojų iš savo automobilio persėsti į dalijimosi bei viešąjį transportą arba bent jau atsisakyti antro automobilio šeimoje.
Esame pasiruošę dialogui su Kauno miesto savivaldybe šiuo klausimu. Visos techninės galimybės išskirti pavežėjų automobilius yra. Be to, pavežėjimo veikla Lietuvoje yra teisiškai apibrėžta ir reguliuojama – egzistuoja tiek reikalavimai, tiek licencijavimas“, – dėstė A. Pacevičius.
Pasak „Bolt“ vadovo Lietuvoje, tuo atveju, jeigu mokesčiai pavežėjams būtų taikomi, tai neabejotinai neigiamai atsilieptų kelionių kainoms. Kaip teigė, šiuo metu dar sunku pasakyti, koks augimas tai būtų – viskas priklauso nuo sprendimų įgyvendinimo laiko bei sąlygų.
Hibridinių automobilių naudotojams – jokių išlygų
Prieš daugiau nei 20 metų hibridiniai automobiliai buvo tikra revoliucija – pirmas technologinis žingsnis link elektromobilių. Kaip žinia, miestuose hibridų technologija – pati efektyviausia, o mišrus judėjimo būdas ne tik taupo kurą, bet ir padeda išsaugoti švaresnį orą. Kaip ten bebūtų, šių automobilių naudotojams Kauno savivaldybė lengvatų taip pat neplanuoja.
Papildomai pasitikslinus dėl lengvatų taikymo į Senamiestį vykstant su hibridiniais automobiliais, savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas nurodė, kad parkuojant automobilius rinkliava nėra taikoma tik gryniesiams elektromobiliams ir analogiška lengvata bus taikoma mažų emisijų zonoje.
Taigi, hibridinių automobilių naudotojams – liūdnos žinios. Piniginę patuštinti vykstant pro Senamiestį teks šių automobilių vairuotojams: visiškų hibridinių (FHEV arba HEV – (Full) Hybrid Electric Vehicles); lengvųjų hibridinių (MHEV – Mild Hybrid Electric Vehicles) ir įkraunamų hibridinių (PHEV – Plug-in Hybrid Electric Vehicles) automobilių. Hibridai pateks į tą pačią kategoriją, kaip benzinu ar dyzelinu varomi automobiliai.
Kam bus taikomos lengvatos?
Nors Senamiestyje mažų emisijų zonos ženklai jau yra matomi, juos pamatę vairuotojai baimintis dar neturėtų – jie kol kas gali netrukdomai ir nemokamai važiuoti pro Senamiestį. Vis dėlto, mokestis bus taikomas vėliau, kai dėl konkretaus jo dydžio apsispręs Kauno miesto taryba.
Savivaldybės pasiteiravus, kam vykstant į Kauno Senamiestį bus taikomos lengvatos, Transporto skyriaus vedėjas teigė, kad lengvatos turėtų būti suteikiamos elektromobilių savininkams, komunalinių paslaugų ir specialiosioms tarnyboms, neįgaliesiems. Taip pat vietos gyventojai ir įmonės, kurios kreipsis dėl lengvatų gavimo ir turės teisę jomis pasinaudoti, gaus leidimus.
„Antroje metų pusėje įsigaliosianti tvarka nepalies tų gyventojų, kurie atvyksta į Senamiestį su konkrečiais poreikiais ir, susimokėję rinkliavą už automobilių parkavimą, laikinai palieka savo transporto priemones. Jiems atvykimas čia papildomai nekainuos“, – akcentavo M. Matusevičius.
Be kita ko, šiuo metu internetinėje svetainėje parkavimaskaune.lt yra kuriama sistema. Joje visi, norintieji gauti lengvatas, privalės užsiregistruoti.
Susisiekimo ministerija: taisykles priima pačios savivaldybės
Dėl mažos taršos zonų nustatymo šiuo metu visas Lietuvos savivaldybes konsultuoja Susisiekimo ministerija, kuri taip pat yra parengusi ir rekomendacijas. Jose pateikiamos rekomenduojamos transporto priemonių patekimo į mažos taršos zonas taisyklės (skirtingoms transporto priemonių klasėms), numatant pakopinį perėjimą prie netaršių transporto priemonių pamečiui.
Susisiekimo ministerijos 2023 m. priimtame teisės akte rašoma, kad atsižvelgus ir įvertinus aplinkybes savivaldybės sprendimu išimtys gali būti taikomos šioms grupėms ir subjektams (jų naudojamoms transporto priemonėms):
– asmenims, turintiems judėjimo negalią arba individualių poreikių ir teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ ant transporto priemonių arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
– taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantiems verslo subjektams;
– dalijimosi automobiliais paslaugas teikiantiems verslo subjektams;
– tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusams, kurių maršrutai patvirtinti Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje;
– pašto ir siuntų pristatymo paslaugas teikiantiems verslo subjektams;
– istorinėms transporto priemonėms.
Ministerijos atstovai teigia, kad rekomendacijose paliekama nuostata, kad savivaldybės gali nustatyti kitus transporto priemonių patekimo į zonas taisyklių taikymo terminus ir griežtesnes taisykles, negu numatyta dokumente. Susisiekimo ministerijos rekomendacija miestams, turintiems ir norintiems nusistatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas, – vadovautis parengtomis rekomendacijomis ir konsultuotis su ministerijos ekspertais.
Ir nors ministerija konsultuoja Lietuvos savivaldybės – viskas pačių savivaldybių galioje. Galutinius sprendimus nustatant rekomenduojamus transporto priemonių patekimo į zonas taisyklių taikymo terminus ir taisykles priima pačios savivaldybės.
Daugiau šia tema
„Kas vyksta Kaune“ anksčiau skelbė, kad savivaldybė dėl mažų emisijų zonų sistemos įrenginių pirkimo gegužės 9 d. pasirašė sutartį su UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“. Viešojo pirkimo vertė – kiek daugiau nei 125 tūkst. eurų su PVM.
2023 m. sausio 16-ąją su ta pačia bendrove pasirašyta 104 tūkst. eurų vertės sutartis, pagal kurią Kauno miestas perka mažų emisijų zonų informacinę sistemą ir jos priežiūros paslaugas.
Kaip nurodyta viešojo pirkimo sutarties priede, įranga montuojama 11-oje sankryžų, visose automobilių srautai turėtų būti registruojami dviem kryptimis, išskyrus Gimnazijos-Kurpių gatvių sankryžą, kur eismas šiaip ar taip vyksta viena kryptimi.
