Žengiu iš koridoriaus į „Žalgirio“ arenos pirmo aukšto tribūnas ir patenku į tūkstančių vietų apsuptą čiuožyklą, kurioje skambant klasikinei muzikai pačiūžas miklina plastiški vyrukai. Dabar kėdės pustuštės, bet netrukus čia sugužės dailiojo čiuožimo gerbėjai, kurie tokio lygio varžybas Kaune stebės pirmą kartą. Čia pat man moja viduržemiška šiluma spinduliuojanti moteris, atvykusi iš Kanų.
Ji – penkiskart Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė, tarptautinė techninė specialistė, ryškiai spindinčių čiuožimo talentų trenerė Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė. Pirmoji, atstovavusi mūsų šaliai Europos čempionato finale 1999 metais. Treniruojant Ingridai pirmas figūras ant ledo raižė Saulius Ambrulevičius ir Deividas Kizala, 2018-ųjų jaunimo Grand Prix programas Kaune atliko Paulina Ramanauskaitė.
Kaip tik šios prieš gerus penkerius metus taip pat „Žalgirio“ arenoje surengtos varžybos, pašnekovės manymu, davė didžiulį postūmį Tarptautinei čiuožimo sąjungai (ISU) palaiminti Kaune aukščiausio lygio suaugusiųjų čempionatą. I. Zenkevičiūtė-Snieškienė įsitikinusi, kad tai yra vienetinis įvykis, kokio Lietuvoje daugiau nebus, ir unikalus šansas gyvai pamatyti dailiojo čiuožimo žvaigždes.
– Ar sudėtinga šaliai surengti tokio lygio čempionatą, ar Lietuva turi tam reikalingą patirtį, žinias, materialinę bazę? Ko reikia, kad ISU suteiktų teisę organizuoti Europos pirmenybes?
– Manau, pradedant šnekėti apie Europos čempionatą Kaune, reiktų trumpai prisiminti Kauno ledo arenos istoriją, nuo kurios prasidėjo tikrieji, tarptautiniai Lietuvos dailiojo čiuožimo rezultatai. Kaip tuometinei Lietuvos čempionei man su Mariumi Janeliausku teko garbė laikyti atidarymo juostą.
Be Lilijos Vanagienės ir jos tėvelio užsispyrimo to ledo nebūtų buvę, ir šiandien apie Europos čempionatą Kaune negalėtume net svajoti. Yra du tipai žmonių: tie, kuriems uždarytos durys yra kliūtis kur nors papulti, ir tie, kuriems uždarytos durys yra tik galimybė atrasti naujus horizontus. Mano kartos Lietuvos čiuožėjai, treneriai, tėvai buvo būtent atidariusieji tas duris ateities kartoms.
Be rezultatų, infrastruktūros, organizacinio pajėgumo niekas nebūtų suteikęs galimybės rengti Europos čempionatą Kaune. Povilas ir Margarita turėtų būti išimtiniai šio čempionato svečiai, deja… Man labai gėda dėl Lietuvos sprendimų. Aš į šį prezidento sprendimą po nuslūgusio pykčio pažiūrėjau kitu kampu – Margaritos ir Povilo nuopelnai yra tokie dideli, kad buvo, ką atimti (šypteli).
Ačiū už pripažinimą. Gali atimti ordinus, medalius, pilietybę, bet istorija yra parašyta ir didžiausias apdovanojimas mums, visiems tos kartos sportininkams, yra šio istorinio čempionato vieta – Kaunas.
– Pagal oficialų sąrašą, dalyvaus 32 čiuožėjai vyrai, 33 moterys, 33 šokių ant ledo dalyviai, 18 porų. Ar tai įprasti skaičiai Europos čempionatui?
– Kadangi Rusijos ir Baltarusijos čiuožėjams yra uždrausti dalyvauti, sportininkų skaičius truputį mažesnis, bet šokių porų yra daugiau negu pernai. Reiktų priminti žiūrovams, kad po pirmos dienos rungčių teisę atlikti laisvąją programą gauna tik 24 poros.
– Kas yra varžybų Kaune favoritai, kurių sportininkų solo ir porų pasirodymų žiūrovams negalima praleisti? Ar yra garsių čiuožėjų, kurie į Kauną neatvyko?
– Nieko negalima praleisti! Čia kaip nuvažiuoti į Paryžių ir nepamatyti Eifelio! Bet, žinoma, šokių rungtis bus ypač jaudinanti, nes kovosim dėl medalio. Tai kartą per šimtmetį suteikta galimybė pamatyti šiuolaikinį dailųjį čiuožimą, kuris nuo tų laikų, kai jį žiūrėjome per juodai baltą „Šilelį“, pasikeitė nuo dviejų apsisukimų ore iki keturių! Adrenalino mėgėjams siūlyčiau žiūrėti porinio čiuožimo rungtį, vyrams, žinoma, bus nuostabu pamatyti moterų solo pasirodymus, moterims – visas rungtis (juokiasi).
– Kaip vertinate dviejų Lietuvos porų ir Aleksandros Golovkinos šansus šiame čempionate? Kokios formos yra mūsų sportininkai, ar jie pajėgūs kovoti dėl podiumo?
– Tikrai taip! Saulius ir Allison tikrai pajėgūs kautis dėl medalio, tegul namų sienos ir mūsų energija jiems padeda! Aleksandros tikslas yra pasidalinti savo nuostabiu moterišku čiuožimu su Lietuvos žiūrovais, papulti į finalą, pagerinti savo asmeninį rezultatą. Be galo vertinu jos užsispyrimą ir sunkų darbą. Ne kartą teko dirbti su ja ruošiant naujas programas, tai nuostabi sportininkė ir stipri moteris.
Paulina ir Deividas užima išskirtinę vietą mano širdy, nes kaip ir Saulius, Deividas pradėjo čiuožti pas mane. Esu jo pirmoji trenerė. Su Paulina paskutinį kartą dirbau, kai kūrėme programas 2018-2019 m. sezonui, kurias galėjote matyti per jaunimo Grand Prix Kaune, kai ji dar čiuožė viena. Paulinos ilgoji programa pagal prancūzų muziką „Je suis malade“ man ypač brangi, nes buvo sukurta iš širdies su daug emocijų ir Paulina ją čiuožė nuostabiai.
Kaunas ruošiasi grandioziniam renginiui: ledą išbandė ne tik profesionalai
Man kaip choreografei tai labai didelis pasitenkinimas. Dar dabar atsimenu tą treniruotę, kurioje mes su Lile susižvalgiusios viena kitai pasakėm „o kodėl nepabandyti suporuoti Deivido su Paulina?“ Taigi, esu emociškai ir istoriškai susijusi su šiais sportininkais, kurie užaugo mano akyse ir pasiekė tokių didelių rezultatų, o svarbiausia, realizavo save ir savo svajones. Man asmeniškai tai yra didelis nuopelnas.
– Ar galėtumėt paaiškinti, kuo skiriasi porinio čiuožimo ir šokių ant ledo kategorijos?
– Šokiuose ant ledo nedaromi šuoliai, tai rungtis, kurioje nespecialistui sunku pamatyti vertinamas elementus, todėl dažnai ir rezultatas nustebina, nes priešingai nei pavieniame ar poriniame čiuožime, čia kritimai yra reti.
Poriniame čiuožime yra šuolių, suktukų, išmetimų ir pakėlimų elementai, kurie labai įspūdingi ir sudėtingi.
– Kiek teisėjų vertina sportininkus, kas vertins šokėjus Kaune? Kokie yra pagrindiniai objektyvūs vertinimo kriterijai ir kiek įtakos balui turi subjektyvus palankumas, politiniai, tautiniai elementai?
– Yra devyni teisėjai ir trijų technikos specialistų komanda, įvardijanti elementus ir suteikianti jiems lygį. Esu tarptautinė techninė specialistė pavieniam čiuožimui, tai labai įdomus darbas ir su šiuolaikiniais vaizdo įrašais nebeįmanoma daryti įtakos, palaikyti vieną ar kitą sportininką. Teisėjų mažiausias ir didžiausias balai taip pat iškrenta iš sumos, tad lieka mažai vietos politiniam sukčiavimui.
Žinoma, tai sportas, kuris susietas su menu, tad antras vertinimas visada bus kintantis, žiūrint, kiek padarei klaidų ir kaip atlikai visą programą, ar perteikei emocijas, atskleidei istoriją, ar tik kaip robotas čiuožei nuo vieno šuolio prie kito. Žiūrėdamas varžybas betarpiškai arenoje daug geriau pajunti čiuožėjo perduodamą energiją, tai visai kiti pojūčiai negu stebint varžybas per televiziją. Todėl tikrai visus kviečiu ateiti ir pasikrauti gerų emocijų!
Ar „Žalgirio“ arena yra tinkama Europos čempionatui? Taip pat, kaip vertinate naujus Kauno ledo rūmus, kurie skirti čiuožėjų treniruotėms? Ar teko lankytis šioje čiuožykloje?
– „Žalgirio“ arena, jei neklystu, yra geriausia Europos Sąjungoje? Organizavimo sugebėjimus Lietuva jau parodė 2018 m. jaunimo Grand Prix, kuris įvyko šioje arenoje. ISU iki dabar negaili pagyrimų už puikiai surengtas varžybas. Manau, tai buvo didelis pliusas sprendžiant organizuoti Europos čempionatą būtent Kaune.
Jūs nematote varžybų užkulisių, transporto, sportininkų ir teisėjų priėmimo, maitinimo, apsaugos, bilietų ir transliacijos organizavimo ypatumų. Tai nežmoniško sudėtingumo organizacija, reikalaujanti daug savanorių, didelių lėšų ir bemiegių naktų.
Esu buvusi naujojoje Kauno ledo arenoje, kurioje užpernai teisėjavau Lietuvos čempionatą. Ši arena nuostabi!
– Kokia yra vidutinė Europos čempionato auditorija, kiek žmonių stebi šias varžybas visame pasaulyje?
– Negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą, bet tikrai milijonai. Reikia priskaičiuoti visus „YouTube“ žiūrovus, ne tik europiečius. ISU turi savo „YouTube“ kanalą, kuris yra labai populiarus (313 tūkst. prenumeratorių – aut. past.).
– Tikriausiai, daug kas pasikeitė nuo tų laikų, kai pati varžėtės ant ledo, tiek sportininkų aprūpinimo, tiek atlikimo technikos prasmėmis. Ar Lietuva ėmė rimčiau žiūrėti į šią sporto šaką, ar čiuožimo federacija tapo turtingesnė? Ar Lietuvoje galima auginti aukščiausio lygio sportininkus?
– Daug kas pasikeitė, taip. Aš buvau pirma Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovė, patekusi į tarptautinių varžybų finalą. Nuo 13-os metų čiuožiau Lietuvos jaunių rinktinėje ir dalyvavau pasaulio jaunių čempionatuose, tad palyginti tikrai galiu. Mes Lietuvoje pagaliau turime sąlygas, kokias visas pasaulis turėjo prieš 20 metų. Bet vien gero ledo neužtenka išauginti profesionaliems sportininkams.
Deniss Vasiljevs, čiuožiantis už Latviją, kurį matysite šiose varžybose, yra mano didžiausias pasiekimas. Jo mama mane susirado, kai jam buvo 7-eri metai. Sutikau ne tik jį treniruoti, bet ir apgyvendinau savo šeimoje. 6 metai darbo kartu. Mes pasiekėme stulbinančių rezultatų. Esu dėkinga likimui, kad galėjau dirbti su tokiu talentingu sportininku ir prisidėjau prie jo karjeros. Nekantriai laukiu susitikimo su visais sportininkais ir linkiu jiems sėkmės šiame čempionate.
– Ačiū už pokalbį.
Klasikinė muzika nutyla, vyrų treniruotė „Žalgirio“ arenoje baigta. Į čiuožyklą išrieda dvi reprezentatyviai atrodančios ledo valymo mašinos dailiais chromuotais ratais, žengia keli savanoriai su sniego kibiriukais – šis skirtas čiuožėjų išmuštoms duobutėms užtaisyti. Atmosfera arenoje kol kas vėsi, bet greitai pasikeis.
—
Pirmas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas 1891 m. surengtas Hamburge, Vokietijoje. Vyrų vienetų kategorijoje varžėsi septyni dalyviai: penki vokiečiai ir du austrai, kurie atliko privalomas figūras. Antrą čempionatą 1893 m. Berlyne organizavo ISU, suformuota 1892 m. vasarą.
Vieninteliai Lietuvos atstovai, Europos čempionato istorijoje iškovoję medalius – šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, 2000 m. Vienoje ir 2006 m. Lione pelnę bronzą.
