Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno sueiga kauniečius pakvietė į diskusiją „O kas jei…“, skirtą aptarti visuomenę neraminančias saugumo, geopolitinių aktualijų bei gynybos temas. Įtraukiančiame pokalbyje įžvalgomis ir nuotaikomis iš tarptautinės arenos dalijosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, o pokalbį moderavo žurnalistas, rašytojas ir dėstytojas Rytis Zemkauskas.
Nauja geopolitinė realybė
Užsienio reikalų ministro teigimu, šiandien formuojasi nauja, nerimą kelianti geopolitinė ir saugumo realybė.
„Dažnai girdžiu, jog kalbėti dalykus, kurie nėra pozityvūs, yra neparanku. Tad apie nerimą dėl netolimos ateities kalbu ne kaip ministras ar partijos pirmininkas, o kaip keturių vaikų tėtis. Du iš mano sūnų šiuo metu atlieka karinę tarnybą. Labai norėčiau, kad kai jie jau bus pasiruošę ginti Lietuvą, jų misija tebūtų atgrasymas. Iš visos širdies tikiuosi, kad nei jiems, nei kitiems vaikams nereikės savo jėgų išbandyti mūšio lauke“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Diskusijos moderatoriui R. Zemkauskui pasiteiravus, ar esama geopolitinė situacija nebuvo aiški nuo pat karo Ukrainoje pradžios, ministras teigė, jog tuo metu dar buvo stipriai tikima tarptautinėmis taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka. Šiuo metu užtikrintumo šiame kontekste – nebėra.
„Liūdniausia, jog Lietuva jau yra buvusi tokioje situacijoje. 1940-aisiais irgi buvo taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka. Ir mūsų šalis ja tikėjo, ir mūsų žmonės ją gynė patys tiek, kiek galėjo. Visgi paskui teko susitaikyti ir gyventi su nepripažinimu. Okupacijos nepripažinimu, priespaudos nepripažinimu. Tik po keleto dešimtmečių ta tvarka buvo atkurta. Ukrainai nepajėgus atlaikyti, o tiksliau – mums nepajėgus padėti jiems atkovoti savų teritorijų, pažeidžiama pasaulio tvarka. Paliekame agresoriui tai, kas jam nepriklauso ir taip sukuriame naują teisinę aplinką“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Gyvendami taikoje Rusijos – nesuprantame
G. Landsbergio teigimu, šiandieninę geopolitinę situaciją sunku vertinti realiai dėl fundamentalių pasaulėžiūros skirtumų tarp Rytų ir Vakarų.
„Mes esame taikos produktas. Esame valstybė, atsikūrusi pasauliui judant į taiką. Šiandien gyvenančios kartos yra taikos žmonės, gimstantys ir kuriantys Vakarų pasaulyje. Kartais kalbėdami Vakaruose sakome: „Jūs nesuprantate Rusijos“. Tiesa tai, jog šiandien ir mes iki galo jos nesuprantame. Net ir mums persiorientuoti bei suvokti, jog gyvename šalia tikro agresoriaus, pasiruošusio padaryti viską ir prarasti viską, kad realizuotų savo imperialistinius tikslus, yra sunku. Deja, bet turime įvertinti, kad šiandien įmanomas bet koks scenarijus“, – svarstė TS-LKD partijos pirmininkas.
Rizikos scenarijus – jau netolimoje ateityje
R. Zemkauskui paklausus, kokias reakcijas tokios diskusijos kelia tarptautinėje arenoje, ministras pažymėjo, jog grėsmių supratimo lygis Vakaruose identifikuojamas jau gana aiškiai.
„Suvokimas yra labai stipriai pasistūmėjęs pirmyn. Pavyzdžiui, ką tik Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras prieš keletą dienų viešai įvardijo, jog Rusija karui su NATO bus pasiruošusi per 5-7 metus. Kitaip tariant, strateginis mūsų gynybos partneris įvardija aiškias datas. Tai turėtų stipriai žadinti ir mus pačius“, – teigia G. Landsbergis.
Diskusijos dalyviui antrino ir moderatorius. Kaip pavyzdį R. Zemkauskas pateikė Estijos kariuomenės vadą, kurio nuomone invazijos į Baltijos šalis scenarijus galimas ir už 2-3 metų. Pasidalijęs šiomis mintimis moderatorius klausė – ar Baltijos šalys gali būti katalizatoriumi NATO viduje, paspartinančiu atgrasymo bei gynybos procesus?
„Manau, jog ne tik gali, bet ir turi. Turime ne tik kalbėti apie grėsmes, bet ir būti pavyzdžiu kalbant apie atgrasymą. Sunku atrasti kitas valstybes, kurios turėtų tokį bendrą tarpusavio sutarimą, kurį mes turime su Latvija bei Estija“, – sako ministras.
Gyvybiškai svarbu dabar – tik gynyba
Kalbėdamas apie pagrindinę saugumo riziką – Rusiją, G. Landsbergis teigia, jog pradėjusi visuotinį karą Ukrainoje, ši šalis pirmą kartą viešai nusimetė visas kaukes, po kuriomis slėpėsi ilgus metus.
„Mano klausimas – ar mes esame pasiruošę tai realybei, kuri formuojasi dabar? Ne nuo 2022-ųjų vasario, kai manėme, kad Vakarai negali pralaimėti, bet dabar? 2022-aisiais tiek NATO, tiek mes kaip valstybė padarėme reikalingus veiksmus: atnaujinome planus, padidinome biudžetą gynybai ir pagal saugumui skiriamą procentą esame viena iš pirmaujančių valstybių pasaulyje. Deja, bet 2024-ieji ir iš mūsų, ir iš NATO reikalaus eiti tik dar toliau, priimti tolimesnius veiksmus“, – sako G. Landsbergis.
Klausydamas ministro, R. Zemkauskas pasiteiravo: „Tai vienintelis tikrai svarbus klausimas mūsų valstybei šiandien gynyba?“
„Visiškai taip. Manau, kad kito tokio būtinojo poreikio, kaip valstybės gynyba – nėra. Pirmas mūsų tikslas šalies viduje yra sutarti, ar mes vienodai matome grėsmių paveikslą. Turime kalbėti apie tai, koks pasaulio paveikslas šiandien formuojasi. Galime nesutarti, galime ginčytis, bet labai svarbu apie tai kalbėti. Antras dalykas – sutarti dėl veiksmų, kaip mes kovosime su grėsmėmis. Ar tai, ką aš siūlau, atliepia tą paveikslą, kuris piešiamas“, – mintimis dalijosi politikas.
Visuomenė ir verslas – jaučia
Diskusijai pakrypus apie visuomenės supratimą, G. Landsbergis teigė – žmonės, o ypač verslas, grėsmes nujaučia geriau, nei būtų galima prognozuoti.
„Mano nuomone, visuomenė esamą situaciją kartais supranta net geriau, nei politikai. Įdomu tai, kad šiandien diskusijų metu, verslas net labiau susirūpinęs grėsmėmis iš Rusijos, nei apie tai kalbama politiniame lygmenyje. Ir tai irgi yra grėsmė – neadekvatus politikų reagavimas kelia riziką ir verslo aplinkai“, – teigia ministras.
Kalbėdamas apie svarbiausius saugumo užtikrinimo veiksnius, G. Landsbergis visų pirma išskyrė strateginius partnerius. Svarbiausias jų, politiko nuomone, yra Vokietija.
„Vokietija bunda, bet šiuo metu ji dar matuojasi savo geopolitinius batus. Tai yra didžiulis politinis pokytis. Jie sau kelia atsakomybę sustabdyti Rusiją, jog ji nekirstų NATO sienos. Tai yra kontinentinės lyderystės misija ir mums ji gyvybiškai svarbi. Nėra tinkamų žodžių, kurie leistų padėkoti, už tai, ką jie daro dėl mūsų“, – sako G. Landsbergis.
Lietuva stipri amunicija
Tiesa, ministro teigimu, partnerių pagalba – ne viskas. Svarbiausia tai, kas dėl saugumo daroma viduje.
„Vienas iš dažniausiai mums užduodamų klausimų, ypač transatlantinių partnerių, yra šaukimas. Ką jūs patys darote dėl savo saugumo? Mums labai svarbu suprasti, ką mes darome ir ar darome pakankamai. Šiandien esame lyderiai pagal gynybai skiriamą procentą nuo bendrojo šalies vidaus produkto ir savo pavyzdžiu įkvepiame kitus. Mūsų visuomenė bei politinis laukas susitelkė ties šiuo klausimu, dabar svarbu susitelkti ir ties kitais. Mes kaip valstybė esame identiteto paieškose. Išorė ir aplinka mus stipriai formuoja. Tikiuosi, kad tiems neramiems laikams, kurie, mano nuomone, dar tik ateina, mes pasiruošime ir tai padarysime laiku“, – sako politikas.
Paklaustas, kokiose gynybos srityse Lietuva stipriausia, ministras išskyrė amuniciją.
„Mes ją gaminame – apsirūpiname patys ir tiekiame kitiems. Klausimas, ar gaminame pakankamai? Šiuo metu planuojame dar pagal ramių laikų supratimą. Tokių, kuomet nekeliame sau klausimų „o kas, jei?“. Reikėtų pagalvoti ir apie daugiau sandėlių, ir apie papildomą gamyklą. Mes turime sau užtikrinti, kad padarėme viską, kad patys būtumėme saugūs“, – svarsto G. Landsbergis.
Laikai pasikeitė, o požiūris?
Reziumuodamas diskusiją, užsienio reikalų ministras kvietė rasti sutarimą – tiek politinėje aplinkoje, tiek visuomenėje.
„Politikos priėmėjai turi sutarti – ar vienodai matome grėsmę? Valstybiškumo yra pakankamai, kad tai galėtų tapti sutarimo ašimi. To paties reikia ir visuomenei. Laikai pasikeitė, turi pasikeisti ir mūsų požiūris“, – baigdamas pokalbį sakė G. Landsbergis.
Atvira diskusija „O kas jei..“, kurią kauniečiams inicijavo TS-LKD Kauno sueiga vyko verslo centre „BLC“.