Ir ta proga Kauno miesto savivaldybė tikisi papildomai per metus surinkti 100 tūkstančių eurų. Savaime aišku, kad tokios sumos nepakaktų nei pagrindinei kalėdinei miesto eglei Rotušės aikštėje sukonstruoti, nei kokiam vietos arba kitokios bendruomenės pasiūlytam paminklui miesto viešojoje erdvėje pastatyti. Tačiau kiekvienam, besiverčiančiam veikla pagal verslo liudijimą, kad ir mažas fiksuotų pajamų mokesčio didėjimas, neabejotina, kelia susierzinimą.
Matyt, tokį jausmą patyrė antradienį, kai miesto taryba priėmė sprendimą „Dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, rūšių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių gyventojams 2024 metams nustatymo“, ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, abu jo sūnūs bei žmona. Todėl visi keturi bei dar du tarybos nariai, pareiškę nusišalinantys nuo projekto svarstymo, paliko savivaldybės posėdžių salę.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad meras nėra savivaldybės tarybos narys, likusieji trys anksčiau paminėti asmenys – yra. Kokia veikla pagal verslo liudijimus užsiima šiuo metu garsiausios Kauno politikų šeimos atstovai, turėdami keliasdešimt oficialiai deklaruotų darbų bei pareigų (tarp jų – ir politinių), posėdyje nebuvo pagarsinta. Tai, beje, ir neprivalu daryti. Galbūt šeima tiesiog nusišalino apgailestaudama, kad neturi kauniečiams džiugių žinių, jog ateinančiais metais kažkas vis tik atpigs..?
Kaip ten bebūtų, tarybos valdančiosios daugumos politikų balsų pakako ir atmesti konservatorių siūlymą palikti šiuo metu tebegaliojančius įkainius bei jų nedidinti, ir patvirtinti projektą tokį, koks buvo sumanytas. Sprendimas priimtas 22-jų politikų (Kauno miesto savivaldybės taryboje – 41 narys) balsais, – vos vienu daugiau nei reikėtų.
„Didinant verslo liudijimų kainas, siekiama suvienodinti samdomo darbo ir savarankiškos veiklos apmokestinimą, skatinti sąžiningą konkurenciją, tam tikrą veiklą vykdant, pasirinkus skirtingą verslo formą. Paminėtina, kad 2016 m. kai kurioms veiklos rūšims sumažinus verslo liudijimų kainas iki 1 Eur, tikėtino verslo liudijimo skaičiaus augimo nebuvo“, – paaiškino tarybos sprendimo projekto rengėjai.
Buvo pasiūlyta 2024 m. nustatyti 525 Eur fiksuoto mokesčio dydį visoms veiklos rūšims visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės savivaldybės Marijampolės miesto teritoriją bei 684 Eur – neribojant veiklos teritorijos.
Atsižvelgiant į LR ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 19 d. įsakymo atitinkamą punktą, nurodantį, jog kaimo turizmo paslaugos – apgyvendinimo paslaugos – gali būti teikiamos kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, pasiūlyta kaimo turizmo paslaugos teikimo veiklai Kaune fiksuoto pajamų mokesčio Kauno mieste išvis nenustatyti. Kaunas – tai ne kaimas…
Daugiau šia tema
Kauno miesto savivaldybės teritorijoje 2024 metams nustatytas pajamų mokestis bus nuo 400 iki 650 eurų. Taikant lengvatas, jis mažės 40 – 99 procentais.
Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėjos Sonatos Šėlienės teigimu, iki Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo savivaldybių tarybos negalėjo nustatyti mažesnius fiksuotus pajamų mokesčio dydžius, neribojant teritorijos vykdomoms veikloms.
Nuo 2018 m. sausio l d. pagal naują įstatymo 6 straipsnio 3 dalies redakciją, „už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas“.
Lengvatos bus taikomos ir kitąmet – 2024-aisiais numatytoms asmenų grupėms (bedarbiams, moksleiviams, neįgaliems asmenims, tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, asmenims sulaukusiems pensijos amžiaus ir kt.).
Tarybos sprendimo projektą (jį parengė direktoriaus Tado Metelionio vadovaujamos savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus Mokesčių administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Brigita Metelionienė) lydėjusiame Aiškinamajame rašte pateikti ir tam tikri statistiniai duomenys.
2019 metais iš veiklos, kuria 11 672 gyventojai vertėsi, įgiję verslo liudijimus, Kauno miesto savivaldybės biudžetas gavo 1,18 mln. eurų pajamų (6 904 asmenims suteikta lengvatų suma siekė 542.14 tūkst. eurų).
Iš pastarųjų kelerių metų laikotarpio už verslo liudijimus į miesto biudžetą daugiausiai surinkta pajamų praėjusiais metais, – 1,64 mln. eurų. Tiesa, verslo liudijimais 2022-aisiais naudojosi mažiau gyventojų nei 2019-aisiais, – 11 238, o 4602 asmenims pernai suteiktų lengvatų suma buvo didesnė, – 561,67 tūkst. eurų.
Šiemet iki rugsėjo 1-osios pagal verslo liudijimą dirbęs 10 341 asmuo miesto biudžetą papildė netgi 1,75 mln. eurų, 3435 iems gyventojams, besinaudojantiems mokesčių lengvatomis, Kauno miesto savivaldybė iki 2023-ųjų rudens jų suteikė 566,72 tūkst. eurų.
Smulkiajam verslui apsunkinamos konkurencijos sąlygos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, turinčios Kauno savivaldybės taryboje 4 narius, patikinimu, mieste smulkiajam verslui apsunkinamos konkurencijos sąlygos.
„Frakcija apgailestauja, kad Kauno miesto taryboje antradienį buvo priimti du sprendimai, kuriais mieste žlugdomas smulkusis verslas. Tai – sprendimai dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių fiksuotų pajamų mokesčio dydžio gyventojams 2024 metais ir dėl vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose Kauno miesto vietose išdavimo.
Tai reiškia, kad verslo liudijimai ir rinkliavos brangsta praktiškai visiems smulkiesiems verslininkams – kirpėjams, laikrodininkams, batsiuviams (avalynės taisymo), kitų paslaugų teikėjams, maisto kioskelių savininkams, viešose vietose prekiaujantiems ūkininkams, gėlių pardavėjams prie kapinių bei kitiems.
Net 27-ioms veikloms verslo liudijimai brangs dvigubai, nuo 200 iki 400 eurų, kitais atvejais – 70 eurų, nuo 580 iki 650 eurų. Dalis vietinių rinkliavų už prekybą ar paslaugas viešosiose vietose didės iki 2,5 karto.
Tokiais sprendimais smulkiajam verslui apsunkinamos konkurencijos sąlygos su didžiausiais prekybos tinklais, stambiuoju verslu“, – LVŽS politikų nuomonę, prieštaraujančią Kauno savivaldybės valdantiesiems, išreiškė frakcijos vardu jos seniūnė Audronė Jankuvienė.
