Kviečiame pasivaikščioti po vieną didžiausių Kauno mikrorajonų – Šilainius. Kuo gali nustebinti, iš pirmo žvilgsnio, pilkas 349 daugiabučių mikrorajonas? Kelionės maršrutą pristatanti Šilainiuose užaugusi menininkė Evelina Šimkutė intriguoja: tik čia išvysite karūnas ant stogų, autentiškas čiuožyklas, vietos „dramblį“ ir vienintelę šiame mikrorajone esančią požeminę perėją.
Menininkė, kultūros prodiuserė, nevyriausybinės organizacijos „Kultūros dirbtuvė“ vadovė E. Šimkutė nuo 2015 m. Šilainiuose organizuoja įvairius projektus, kūrybines akcijas: „Šilainiai Project“, „Šilainiai Photo“, „Šilainių sodai“, „Šilainių radijas“ ir kt. Po mokyklos baigimo ji net 12 metų praleido Anglijoje, kur planavo ir pasilikti. Tačiau kūryboje ėmė atsikartoti mylimų Šilainių motyvai, tad netrukus čia ir sugrįžo. „Kūrybinių idėjų šiame mikrorajone turiu dar bent 20-čiai metų“, – drąsiai sako menininkė.
Vaikų mylimas vietos „dramblys“
1981 m. Šilainiuose prasidėjo masinė daugiabučių statyba. Rajonas sparčiai augo. 1988 m. jį papuošė skulptorės Virginijos Babušytės-Venckūnienės bronzinė skulptūra „Versmė“, vietinių vaikų dailiai praminta „drambliu“. Šis meno kūrinys yra tarp Juozo Grušo meno gimnazijos ir Jono Basanavičiaus gimnazijos. Skulptūra – vienas pirmųjų profesionalaus meno darbų, su kuriais susidūrė Šilainių moksleiviai. Skulptūrų šiame mikrorajone – vos kelios.
„Per pertraukas šiltuoju metų laiku čia sėdi daugybė moksleivių, vyksta daug veiksmo. Šią bronzinę skulptūrą galima liesti, ant jos užlipti, atsisėsti ir jaukiai įsitaisius skaityti knygą, ruošti pamokas ar praleisti laiką pertraukų metu. Tai – lyg šios Šilainių dalies širdis. Kiek skulptūrų Kauno mieste turime, su kuriomis galima taip elgtis?“ – retoriškai klausė E. Šimkutė.
Ji pridūrė, kad vasarą čia beprotiškai karšta: „Gali ant skulptūros kiaušinius kepti.“
Ypatingas suoliukas ir knygų namelis
Pavargus galima prisėsti ir ant netoliese stovinčio suoliuko, kurį sukūrė vienas J. Basanavičiaus gimnazijos moksleivis. Prisėdus atsipūsti čia galima ir telefoną įkrauti ar knygą paskaityti, mat šalia dėmesio laukia knygų namelis. Šia bibliotekėle pasirūpino J. Basanavičiaus gimnazijos darbuotojai su moksleiviais.
Akis pailsinti siūloma į šalia gimnazijos įkurtą skverą, pavadintą „Versmės“ parkeliu. Prieš porą metų čia buvo pasodinta daugiau kaip 40 skirtingų augalų.
„Rojaus obelaitė pavasarį pasakiškai pražysta, nuostabiai pakvimpa alyvos, jazminai, auga liepaitė, žiedais apsipila įvairūs krūmai ir kt.“ – vardino menininkė. Šioje erdvėje biologijos, geografijos mokytojos moksleiviams rengia eksperimentus su augalais, kuria vabzdžių namelius.
Ant transformatorinės „įsikurs“ banginis, o gal džiunglės?
Šalia J. Grušo meno gimnazijos nuo 1989 m. stovi baseinas, kuriame plaukimo karjerą pradėjo olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė plaukikė Rūta Meilutytė. Šiuo metu baseinas neveikia, iki 2025 m. gegužės jis bus rekonstruojamas. Tarp baseino ir J. Grušo meno gimnazijos stovi transformatorinė, kurią norima pagyvinti.
Menininkė pasidalino J. Grušo meno mokyklos vaikų svajonėmis – 2017 m. jie sukūrė galybę idėjų, kaip pagražinti šį namelį.
„2017 m. mokyklos direktorei kilo mintis transformatorinę, kuri jau naudojama kūrybai, apipiešti moksleivių piešiniais. Iš pradžių moksleiviai paraginti sukurti eskizus. Projektui laiko skyrė žinomi gatvės menininkai Tadas Šimkus ir Vytenis Jakas“, – pasakojo E. Šimkutė.
Moksleivė Ingrida eskize nupiešė banginį, kuris apjuosia visą transformatorinę. Banginis – kaip vaivorykštės atvaizdas, į žvaigždes keliantis svajones. Tai sąsajos su šalia stovinčiu baseinu, plaukimu, moksleiviais ir jų svajonėmis.
Kitas moksleivis eskize pavaizdavo džiungles, mat šis mikrorajonas kartais vadinamas Šilainių džiunglėmis. Eskizų sąsiuvinyje yra ir 3D akvariumas su įvairiomis žuvimis, augalais. Pasitelkus profesionalių menininkų pagalbą būtų galima įgyvendinti transformatorinės padailinimo idėją, tačiau tam trūksta resursų, finansavimo.
„Objektas nemažas, reikia daug dažų ir profesionalaus menininko pagalbos. Jam patalkinti galėtų aplinkiniai moksleiviai. Vyktų nuostabus bendradarbiavimas“, – viltingai kalbėjo E. Šimkutė.
Vienintelė požeminė perėja
Keliaujant Šarkuvos gatve link vienintelės Šilainiuose esančios požeminės perėjos menininkė E. Šimkutė pakviečia atkreipti dėmesį į pastatų numerius. Antrajame Šilainių mikrorajono bloke jie yra mėlynos spalvos. Architektas Saulius Lukošius yra sakęs, kad statant Šilainius statybininkai neprivalėjo nupiešti namo skaitmenų, tad kažkas šioje dalyje turėjo važiuoti ir ranka pažymėti daugiabučius.
„Daugiabučių statybos vyko 1985 m., tuo laiku skaitmeninė topografija buvo labai futuristinė, nauja, neįprasta. Tai buvo pasididžiavimas“, – sakė E. Šimkutė ir pakvietė pereiti vienintele Šilainiuose požemine perėja. Joje, beje, yra stoglangis.
Požeminėje perėjoje vyko keli kultūriniai renginiai: Šilainių senjorų poezijos klubo narės čia surengė poezijos skaitymą. Vyko ir keli cirko pasirodymai. Praeinantys žmonės neturėtų nustebti, jei kada netikėtai pateks į poezijos skaitymą ar kitą pasirodymą.
„Šilainiuose neturime nei bendruomenės centro, nei kultūros centro. Šioje mikrorajono dalyje nėra jokios nekomercinės erdvės, kurioje būtų galima susitikti ir nelytų ant galvos“, – apgailestavo E. Šimkutė. Ji pažymėjo, kad požeminė perėja tapo erdve gatvės kūrybai – čia gausiai išpaišytos sienos.
„Šilainiuose nėra legalių vietų, kur galima kurti gatvės meną. Tiesa, vieną legalią sieną galima rasti 30 min. kelio pėsčiomis nuo čia. Šioje Šilainių dalyje to labai trūksta“, – dar vieną stygių įvardino menininkė.
Karūnos ant stogų
Tik Šilainiuose išvysi „karūnuotus“ daugiabučius – taip papuoštos liftų šachtos, mat lifto aptarnavimo patalpa įrengta ant stogo. Ją uždengti buvo specialiai suprojektuotos dekoratyvinės betoninės plokštės, sumontuotos ant liftų šachtų.
„Šie vizualūs elementai neatlieka funkcijos, jie dekoratyvūs ir yra tik Šilainiuose. Įspūdinga, kad visi liftus turintys Šilainių daugiabučiai yra karūnuoti“, – pažymėjo E. Šimkutė.
Galiausiai atkeliaujame į menininkės E. Šimkutės vaikystės kiemą. Aplink krepšinio aikštelę išsidėstę karūnuoti daugiabučiai. Erdvė skirta žaisti krepšinį ar kitus žaidimus, išeiti pasivaikščioti, pavedžioti šuniuką, pasodinti kokį augalą į paaukštintą lysvę, susitikti, atsinešus arbatos puodelį prisėsti ant suoliuko, išgerti kavos su draugais ar kaimynais.
Viešą erdvę bendradarbiaudami kuria vietos gyventojai, organizacijos, savivaldybė.
Kieme yra kalniukai, pasnigus nuo jų su rogutėmis krykštaudami čiužinėja vaikai. Kieme iki šiol auga vietos gyventojų prieš 35 m. pasodinti augalai: obelys, beržai, pušys, kiti medžiai bei krūmai. Jie kuria jaukų mikrorajono vidinį parkelį.
Siekia išsaugoti autentiškas čiuožyklas
Menininkės kieme iki šių dienų išliko autentiškos čiuožyklos, čia įrengtos apie 1985-1989 m. Šio autentiško dizaino čiuožyklų Šilainiuose jau beveik nebeliko, jos keičiamos naujomis, mažesnėmis, atnaujinamos ir sūpynės.
„Man – Šilainiuose užaugusiai pirmai vaikų kartai – ši čiuožykla simbolizuoja vaikystę, istorinį 1985-1991 m. virsmo laikotarpį. Čia norisi ateiti, pabūti, prisiliesti. Atvedu čia turistus iš užsienio, studentus, specialistus, kalbamės apie vietos dizainą, viešąsias erdves, unikalius rajono bruožus. Čiuožykla – viena iš išlikusių autentiškų dalykų. Bent kelias tokias čiuožyklas šioje erdvėje verta išsaugoti“, – įsitikinusi E. Šimkutė, čiuožyklų išsaugojimui šiuo metu rengianti projektą.
Vesdama ekskursijas po Šilainius svečiams iš kitų Lietuvos miestų, įvairių Europos šalių, Amerikos ji sulaukia nuostabos, kad čia taip ramu ir žalia.
„Grupė iš Amerikos labai nustebo čia besilankydama, nes vis dar gajūs stereotipai apie daugiabučių rajonus: kad čia labai nesaugu, nuolat vyksta nemalonūs dalykai, yra labai triukšminga ir pavojinga, kaip Holivudo filmuose. Amerikiečiai nustebo, kad čia taip žalia, erdvės atviros, saugu“, – pasakojo menininkė.
Turi idėjų dar bent 20-čiai metų
Menininkė akcentavo, kad Šilainiai yra jauki erdvė gyventi ir kurti. Kažkada Joninių laikotarpiu žydint baltiems dobilams, vakare ji atsigulė kieme po žvaigždėtu dangumi ir galvojo, kuo gi norėtų būti užaugusi. Konstatavo, kad jai labai svarbu kūryba, menas, kultūra.
„Išvykau studijuoti į Angliją, 12 metų ten gyvenau, mokiausi, dirbau. Tuomet neįsivaizdavau, kad galėčiau sugrįžti į Lietuvą. Draugai, veikla, viskas buvo ten. Po kurio laiko mano kūryboje vis grįždavo Šilainiai. Net šitą čiuožyklą atkūriau iš nerūdijančio plieno – pagaminau skulptūrą, kuri buvo eksponuota modernaus meno muziejuje Vilniuje.
Šilainiai man rūpi. Čia realizuoju save kaip menininkė. Kūryboje šioje erdvėje dar bent 20-čiai metų į priekį yra ką veikti. Čia gyvena daugybė kūrybiškų žmonių, su jais nuostabu bendrauti, kurti. Tikiuosi, tai pavyks daryti ir ateityje. Ar čia ir pasensiu? Kas žino, planuoti sunku“, – samprotavo menininkė E. Šimkutė.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.