Šalies centrinės valdžios sumanymu, sprendžiant gyventojų sveikatos priežiūros problemas, kurių pastaraisiais metais stebėtinu tempu vis daugėja, Lietuvos savivaldybėse kuriami Sveikatos centrai. Apie tai vasarą rašė ir portalas „Kas vyksta Kaune“. O dabar, metams artėjant prie pabaigos, Kauno savivaldybės politikai susipažins su tuo, kas jau nuveikta, kuriant tokį centrą mieste, ir kokią jo įsteigimo naudą ateityje, kaip deklaruojama, pajus gyventojai.
Pradžia ir perspektyvos
Dera priminti, jog Kauno miesto sveikatos centro sukūrimas inicijuotas kaip tik savivaldybės tarybos priimtu (2023 m. liepos 18 d.) sprendimu. Tad baigiantis rugsėjui, Kauno savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis, vykdydamas tarybos pavedimą, raštu kreipėsi į visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Būtent, į tas, kurios teikia mieste asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Meras paprašė raštu aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti ketinimą (nesutikimą) dalyvauti Kauno miesto sveikatos centro, kuriamo funkcinio bendradarbiavimo būdu, veikloje.
Tokius pasiūlymus V. Matijošaitis pateikė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei.
„Pažymėtina, kad be šių dviejų įstaigų nebūtų galima užtikrinti bazinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Kauno miesto gyventojams, nes Kauno miesto savivaldybė neturi savo pavaldume ligoninių. Ketinimą dalyvauti sveikatos centro veikloje išreiškė per 60 sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių paslaugas Kauno mieste“, – teigia miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė (anksčiau vadovavusi analogiškam skyriui Kauno rajono savivaldybėje).
Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama LR Vyriausybės programą, kuriai Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. bei vėlesniu nutarimu, inicijavo sveikatos priežiūros įstaigų tinklo (toliau – tinklas), grįsto kompetencijos centrų ir bendradarbiavimo modeliu, vystymą. Dokumentuose patvirtinta, kad „pertvarkos tikslas – sudaryti prielaidas kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, o kokybiškos paslaugos turėtų būti prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme, taip pagerinant Lietuvos gyventojų sveikatą, kurios rodikliais ženkliai atsiliekame nuo Europos Sąjungos. (…) Vienas iš tinklo vystymo principų – bazinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ambulatorinių, dienos paslaugų ir kt.), orientuotų į pacientų poreikius, paketo užtikrinimas savivaldybės lygmeniu“.
Šiuo metu toliau Kaune tęsiamos procedūros, numatytos LR sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gegužės 22 d. įsakymu „Dėl Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas). Tarybai priėmus sprendimą dėl centro steigimo, sudaromas per jį bendradarbiausiančių sveikatos priežiūros įstaigų, organizuojant tokiam centrui priskiriamas paslaugas, sąrašas.
Deklaruojama, jog bendradarbiaujant Kauno miesto savivaldybėje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms, jos teritorijoje gyvenantiems pacientams bus užtikrinamos prieinamos bei kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, tuo pačiu bus gerinami gyventojų sveikatos rodikliai.
Daugiau šia tema
Koordinuojanti įstaiga – Kauno miesto poliklinika
Pasak Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos M. Labašauskaitės, 2023 m. spalio 30 d. įvyko ketinančių dalyvauti Kauno miesto sveikatos centro veikloje įstaigų atstovų susirinkimas. Jo metu išrinkta koordinuojanti įstaiga – VšĮ Kauno miesto poliklinika ir susitarta dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų.
Kauno miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl centro steigimo, norą bendradarbiauti išreiškusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pasirašys Sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos centrui priskiriamas sveikatos priežiūros paslaugas Kauno miesto savivaldybėje, bendradarbiavimo sutartį, galiosiančią 5 metus.
Pagal ją šalys susitaria dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo gerinimo ir teikimo koordinavimo, bendradarbiaujant tarpusavyje, siekiant Kauno miesto savivaldybės gyventojams gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Šia sutartimi bus pabaigtos centro steigimo Kauno miesto savivaldybėje procedūros.
Pažymėtina, kad centro veiklos įgyvendinime gali dalyvauti tik tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį.
Savivaldybės biudžeto lėšų Kauno miesto sveikatos centrui neprireiks
Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, grįsto kompetencijos centrų ir bendradarbiavimo modeliu vystymą Kauno mieste planuojama finansuoti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Bendra savivaldybei skiriama suma 6 mln. 955 tūkst. 997 eurai.
Anot miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistų, jau paskelbtas kvietimas „Sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas“ teikti projekto įgyvendinimo planus (…) finansuoti paslaugų infrastruktūros modernizavimo veikloms.
Pagal 2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 19, Kauno miesto savivaldybei projektui įgyvendinti galima skirti didžiausia investicijų suma, numatyta modernizavimo plane yra: pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai – 3,99 mln. Eur (išskyrus ambulatorinės slaugos paslaugas namuose ir ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugas), infrastruktūrai modernizuoti – remonto/ rekonstrukcijos/statybos darbams atlikti ir (ar) įrangai, baldams bei transporto priemonėms (elektromobilis su arba be įkrovimo stotelės), skirtoms pacientams lankyti ir paslaugoms teikti namuose, įsigyti.
Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Daiva Kuzminienė atkreipė dėmesį, jog prioritetas teikiamas investicijoms šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų plėtrai, kokybei ir veiksmingumui gerinti reikalingos infrastruktūros modernizavimui ir (ar) sukūrimui).
Antrinio lygio ambulatorinė specializuota asmens sveikatos priežiūra, ambulatorinė chirurgija, dienos chirurgija, dienos stacionaras, skubioji pagalba Kaune gali tikėtis gauti 2,96 mln. Eur.
Lėšos gali būti naudojamos antrinio lygio ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei skubiosios pagalbos paslaugų, nurodytų aprašo 1 priede (išskyrus psichiatrijos dienos stacionaro ir geriatrijos paslaugas), infrastruktūrai modernizuoti. Finansavimas skirtinas remonto/rekonstrukcijos/statybos darbams atlikti ir (ar) įrangai, baldams įsigyti, ir (ar) vidinių informacinių sistemų adaptavimui skubiosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo srityje, siekiant užtikrinti centralizuotą skubiosios medicinos pagalbos paslaugų stebėseną, analizę, kokybės vertinimą ir prieinamumą).
