Naujas sveikatos centras lemia dar vieną jos priežiūros paslaugų pertvarką | Kas vyksta Kaune

Naujas sveikatos centras lemia dar vieną jos priežiūros paslaugų pertvarką

Asociatyvi / Kauno klinikų nuotr.

…šįsyk – savivaldybėse. Kaune ji jau prasideda, miesto tarybos posėdyje daugumos balsais priėmus sprendimą įkurti Sveikatos centrą.

Jo tikslas, anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos (savivaldybės gydytojos) Mildos Labašauskaitės, – „bendradarbiaujant Kauno miesto savivaldybėje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms, užtikrinti savivaldybėje gyvenantiems pacientams prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų tęstinumą, gerinti savivaldybės gyventojų sveikatos rodiklius“.

Ar už piemenį, ar ganyti…

…esmė ta pati. Tad ir ligonio atžvilgiu nauja pertvarka gali niekuo nesiskirti nuo ankstesnių, kurių sveikatos apsaugos sistema nemažai išgyveno, ir jų pabaigos (tiksliau – teigiamų poslinkių) vis dar nesimato.

Perfrazuojant seną lietuvišką patarlę ir kalbant ne apie „piemenavimą“, akivaizdus kiekvieno ligonio tikslas – būti sveikam. Tačiau kai iki patekimo pas gydytoją tenka ilgą kelią (laiko ir procedūrų prasme) nueiti, kažin, ar guos mintis, jog tavo, ligonio, labui, įkurtas dar vienas darinys, kuris irgi… pildys ataskaitas apie tave?

Asociatyvi / A. Ufarto nuotr.

Nors… turint patirties, kai po infarkto besigydant prestižinėje klinikoje, per penketą parų prie ligonio lovos tik būsima gydytoja – rezidentė – tebuvo priėjusi, o „išraše“ minima garsi profesorė, atseit, konsultavusi ligonį, jau niekas nebestebina…

Kauno taryba įkurti Sveikatos centrą pavedė miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Neabejotina, jog jo dalyvavimas šiame procese nebus tiesioginis, o paskui, „nuotoliu“ užbaigus steigimo procedūras, merui tikriausiai bus galima iškilmingai pasirašyti atliktą darbą liudijantį reikšmingą dokumentą.

Tiesa, miesto politikams prieš vasaros atostogas tvirtinant sprendimą, vieningo sutarimo nebuvo, dalis politikų už tai nebalsavo. O viena savivaldybės tarybos narė (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Vaida Pranarauskaitė), viešai suabejojo Sveikatos centro reikalingumu Kaune.

Mieste, kur visai neblogai dirba iš penkių poliklinikų savivaldybės sujungta Kauno miesto poliklinika, kur yra jos padalinius aplipusių įvairių mažesnių, privačių sveikatos centrų spiečius, perviliojusių dalį ligonių (taip pat ir medikų) iš „valdiškos“ įstaigos. Kur sėkmingai veikia net du stambūs sveikatos centrai, kurių steigėjai yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Sveikatos apsaugos ministerija.

Būtent, ministerijos, bet ne savivaldybės mero, sumanymu bus įsteigtas Sveikatos centras. Šiam naujam (telieka viltis, kad ne vien biurokratiniam) „veikėjui“ priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gegužės 22 d. įsakymu.

Idėja ne Kaune subrandinta

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu. O dar buvo parengtas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kurį patvirtino Vyriausybė.

Tad ne šiemet ir ne pernai aukštesniu, nei savivaldybės, lygiu palaimintas ir veiksmas „priimti Vyriausybės sprendimą dėl kompetencijos centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto ASPĮ tinklo sukūrimo ir reglamentavimo (esamų teisės aktų pakeitimo)“.

Visa tai daroma „atsižvelgiant į demografinių pokyčių nulemtų paslaugų poreikio vertinimą ir viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus“.

Anot projekto rengėjų, „pertvarkos tikslas – sudaryti prielaidas kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, o kokybiškos paslaugos turėtų būti prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme taip pagerinant Lietuvos gyventojų sveikatą, kurios rodikliais ženkliai atsiliekame nuo ES“.

Viešai skelbiamo Kauno miesto tarybos nariams parengto Aiškinamojo rašto autorės M. Labašauskaitės teigimu, „viena iš tinklo vystymo krypčių (pradedama įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus teikiamą sprendimo projektą) – sukurti bazinį sveikatos priežiūros paslaugų paketą savivaldybėse, integruojant pirminės ir antrinės ambulatorines, dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtraukiant visuomenės sveikatos biurus į veiklas.

Asociatyvi / A. Ufarto nuotr.

Vienas iš tinklo vystymo principų – bazinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ambulatorinių, dienos paslaugų ir kt.), orientuotų į pacientų poreikius, paketo užtikrinimas savivaldybės lygmeniu“.

Teoriškai tas „paketas“ užtikrinamas ir dabar, o praktiškai – sunkiai. Mažas pavyzdys: jei anksčiau paskaudus nugarai (gal tik nuo per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, o gal nuo kažko kito?), ieškoti problemos sprendimo galėjai tada, kai skauda. Nelaukiant, kol skausmas savaime nurims ar susitaikius, kad „kitaip nebus“ ir „susigyvenus“ su skausmu… Pradėdavai kaip priklauso, – nuo šeimos gydytojo, kad gautum siuntimą apsilankyti pas atitinkamos srities specialistą. Ir tam dažniausiai tereikėdavo savaitės ar dviejų. Tiek laiko pakakdavo ir su reabilitologu pasikonsultuoti, ir pradėti naudotis jo rekomenduotomis priemonėmis – masažais, šildymais ar pan.

Dabar ta pati reabilitologė atskiru siuntimu bei atskira registracija ligonį priima ne anksčiau kaip po kelių savaičių ar beveik po poros mėnesių. Turint jos siuntimą, ir reabilitacijos procedūrų, kurių tik minimalus kiekis šiais laikais apmokamas, belaukiančiųjų eilėje tenka „gydytis“…

Tai dabar – gesink optimizmą

Nes geriausiu atveju išgirsi telefonu patarimą, kuo patepti, tarkim, skaudamą kojos vietą. Tik „tepalų“ pavadinimus ir taip žinai, nes juos kasdien televizijos reklamos primena. Užtat taip pat žinai, jog reklamos nemažai kainuoja, tai…neperki dėl jų pabrangusių ir taip nepigių vaistų.

Todėl tikriausiai ne iš naivumo ar kvailumo žmonės ieško pagalbos pas „gyduolius“ (nelegalus), kurių į savo tinklą joks naujas Sveikatos centras neįtrauks, juolab, neprivers bendradarbiauti. O jie ir nesiprašo, netgi vengia būti „formalizuoti“, kad paskui kokios kontrolės įstaigos nepriverstų pelningos veiklos sustabdyti…

„Įvertinus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo situaciją, Kauno miesto savivaldybėje centras kurtinas funkcinio bendradarbiavimo pagrindu. Funkcinis bendradarbiavimas – tai darbo organizavimo forma, kai sveikatos apsaugos ministro sveikatos centrui nustatyto sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kitos sveikatos centrui priskirtos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos bendradarbiavimo sutarčių pagrindu skirtinguose juridiniuose asmenyse“, – miesto politikams taip paaiškinta.

Išeina taip, kad ligi šiol egzistuojanti profesionalių medikų praktika dirbti per kelias sveikatos priežiūros įstaigas, sakykim, „valdiškoje“ – už nedidelę etato dalį, privačioje – už gerokai didesnes, ir pakonsultuotą pirmoje įstaigoje ligonį nusiųsti operuotis į privačią, jai garantuojant didesnes pajamas, pereis į įstaigų oficialų bendradarbiavimą? O jei bendradabiaus tik savivaldybės įkurtos įstaigos, tai kodėl tam nepakanka nuo seno miesto valdžios rūmuose veikiančio Sveikatos apsaugos skyriaus?

Nekainuos, bet kainuos?

„Kauno miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl centro inicijavimo, sprendimui įgyvendinti lėšų nereikia. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, grįsto kompetencijos centrų ir bendradarbiavimo modeliu vystymą planuojama finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžeto, ES lėšomis“, – patikslino skyriaus vedėja (savivaldybės gydytoja) Milda Labašauskaitė.

Šalies centrinės valdžios teisiniai aktai nurodo, kad 21 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčioje savivaldybėje, teikiant sveikatos centrui priskiriamas paslaugas, privalo bendradarbiauti pirminės sveikatos priežiūros centrai/poliklinikos, psichikos sveikatos centrai ir palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės arba atitinkamas paslaugas teikiančios privačios įstaigos, „jei jos Aprašo nustatyta tvarka yra išreiškusios norą bendradarbiauti“.

Ar yra tokių „išreiškusiųjų“, savivaldybės gydytoja neatskleidė.

Kauno miesto savivaldybėje bendradarbiaujančios – savivaldybės pavaldumo viešosios įstaigos: Kauno miesto poliklinika ir K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Centro paslaugoms priskiriamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bus užtikrinamas vykdant valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) bei savarankiškąsias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas per Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

O ką, ar iki šiol tos visos įstaigos nebendradarbiavo? Ar jų vadovai niekada neturi progų gal kokiuose tobulumo (profesinio) mokymuose ar Sveikatos apsaugos skyriaus organizuotuose pasitarimuose padiskutuoti apie bendras problemas ir nuolat viešai deklaruojamą tikslą – „gerinti savivaldybės gyventojų sveikatos rodiklius“?

Beje, kažkada, dar prieš Kristų, romėnų poetas Ovidijus (Publius Ovidius Nasa) yra taip pasakęs: „Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais ją atima“…

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA