Izraelis kariauja ne tik su „Hamas“, bet ir visu Rusijos karo pramonės kompleksu, teigia Lietuvos ir Izraelio pilietybes turintis karybos ekspertas, atsargos pulkininkas leitenantas Markas Babotas. Išskirtiniame interviu portalui „Delfi“ Izraelio karininkas pasakojo, kad su Rusijos įtaka remiant islamo ekstremizmą jis susidūrė dar 1982 metais kariaudamas Libane, kur du kartus buvo sužeistas. Kaune vaikystę praleidę M. Babotas minėjo, jog rimtą grėsmę Izraeliui kelia Irano remiama teroristinė grupuotė „Hezbollah“, neatmestina, kad mainais už Rusijai tiekiamus iranietiškus dronus, Libano šiitų teroristai gavo rusiškų raketų, kuriomis atakuojami Ukrainos miestai.
Visi žvelgia į Gazą, tačiau geopolitiškai svarbesnis – Izraelio ir Libano pasienis
„Izraelis dar niekada nebuvo tokioje sudėtingoje situacijoje. Pirmą kartą valstybės istorijoje į šalies teritoriją iš Gazos Ruožo paleidžiamas milžiniškas raketų kiekis, laimei oro gynybos sistemos dar pajėgios sunaikinti apie 95 jų procentus. Visiškai mobilizuota pusė milijono karių, tai didžiausias skaičius per visą Izraelio istoriją. Iš tiesų, karas Ukrainoje ir karas Izraelyje, itin susiję, tai tarsi du lazdos galai, rusiškas vėzdas, kuriuo daužomas visas pasaulis“, – portalui „Delfi“ sakė Izraelio ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas leitenantas, kitose šalies tarnybose pulkininko laipsnį turintis išeivis iš Kauno Markas Babotas.
Gazos ruožą kontroliuojančiai teroristinei organizacijai „Hamas“ spalio 7 dieną užpuolus Izraelį, šalis paskelbė karą. Tiek politinė, tiek ir karinė Izraelio vadovybė nurodė aiškius tikslus: smogti tokį smūgį „Hamas“ teroristams, kad šie daugiau nebeturėtų jokių galimybių kelti grėsmės ir savo išpuoliais terorizuoti žydų valstybę.
Nors pastaruoju metu daugiausia kalbama apie Izraelio kariuomenės rengiamą Gazos Ruožo puolimą, kol kas karinė aviacija tiksliniais smūgiai naikina ten įsitvirtinusių teroristų vadavietes, ginklų sandėlius bei tunelius, analitikų žvilgsniai nerimastingai krypsta į šiaurinę Izraelio dalį, sieną su kaimyniniu Libanu. Čia ima ryškėti Rusijos įtaka, teikiant karines technologijas Iranui, kai šis jomis aprūpina savo satelitus – Izraelį sunaikinti siekiančias ekstremistines grupuotes.
Viena jų – pietinę Libano dalį iš esmės kontroliuojanti, Irano gausiai finansuojama ir ginkluote remiama teroristinė šiitų organizacija „Hezbollah“. Nors šiuo metu „Hezbollah“ apšaudo Izraelio pozicijas, žydų valstybės kariai smogia atgal, tačiau Libano šiitų teroristai dar nenaudoja visos savo kovinės galios, nes skaičiuojama, kad vien raketų jie gali turėti nuo 100 iki 150 tūkst. Kita vertus, „Hezbollah“ karinis sparnas kur kas geriau paruoštas nei Izraelį puolę „Hamas“ teroristai, libaniečiai reguliariai kovodavo su Izraelio pajėgomis, o paskutinį kartą, 2006 metais vykęs „Hezbollah“ ir Izraelio karas baigėsi be aiškesnio laimėtojo.
Ar karo veiksmai persikels į Libaną, priklausys nuo Irano pozicijos
Didžiausią nerimą geopolitikos ekspertams kelia tai, kad Izraelį visa jėga užpuolus Libano „Hezbollah“, į karą gali įsitraukti ir kitų šalių kariuomenės. Pirmiausia – savo karo laivus čia pat dislokavusios Jungtinės Amerikos valstijos (JAV) bei, tikėtina, Iranas. Akivaizdu, kad kovoms persikėlus į Libaną, prasidėjęs karas su jame veikiančia „Hezbollah“ būtų itin skaudus smūgis vos galą su galu suduriančiai, daugybės ekonominių, socialinių ir politinių problemų kankinamai valstybei. Apie gresiančią katastrofą libaniečius ne kartą perspėjo Izraelio atstovai, viešame kreipimesi tai akcentavo žydų kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Džonatas Cornicas (Jonathan Conricus – red.).
Čia reikia paminėti, jog Libanas – multireliginė bei multikonfesinė valstybė, kurioje gyvena laisvamaniai, krikščionys maronitai, drūzai, musulmonai sunitai bei šiitai. Pastariesiems atstovauja Irano ir Sirijos remiama teroristine organizacija pripažinta „Hezbollah“ (Dievo partija – red.), turinti tiek savo politinį, tiek ir karinį sparną, socialinės paramos tinklą bei frakciją Libano parlamente. Todėl šios įtakingos ir nemažą karinę galią turinčios grupuotės nereikėtų tapatinti su legitimia Libano respublika, ji tėra viena pretenduojančių valdyti šalį jėgų.
Kaip įvykiai Izraelio ir Libano pasienyje klostysis toliau, juo labiau, kad žydų valstybė akivaizdžiai ruošiasi puolimui ir iš pavojingo regiono jau evakavo milžinišką skaičių gyventojų, apie pusę milijono žmonių?
Izraelio karybos ekspertas M. Babotas „Delfi“ sakė, jog iš esmės daug kas priklausys nuo Irano pozicijos.
„Viena vertus, „Hezbollah“ siekia sunaikinti Izraelį, kita vertus – jie jaučiasi esantys Libano gynėjais. Puikiai supranta, kad prasidėjęs karas visiškai sugriaus Libaną. Todėl viskas priklausys nuo Irano, jeigu jis lieps „Hezbollah“ pulti, ji puls“, – sakė pašnekovas.
Kitų ekspertų vertinimu, prasidėjęs dar vienas Izraelio puolimas gali išprovokuoti grandininę reakciją. Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Danas Orbachas portalui „Delfi“ yra minėjęs, kad laiku nesustabdžius šio karo, o vienintelis būdas tai padaryti – Gazos Ruožo okupacija ir valdančiojo režimo pakeitimas, jis gali virsti III Pasauliniu karu.
Rusijos pėdsakas – akivaizdus: Izraelio priešus ugdė sovietinės karo mokyklos
Apie karo Izraelyje globalumą kalbėjo ir Izraelio kariuomenės atsargos karininkas M. Babotas, teigęs, kad žydų valstybė kariauja ne tik su „Hamas“, bet ir su visu Rusijos karo pramonės kompleksu.
Panašu, kad rusiški ginklai į Gazą galėjo patekti per „Hamas“ remiantį Iraną, su kuriuo pastaruoju metu Rusija palaiko itin glaudžius santykius. Iranas Rusijai tiekia dronus karui prieš Ukrainą, o mainais tikriausiai gauna ne tik karines technologijas, bet ir ginkluotę.
Izraelio pulkininkas M. Babotas „Delfi“ minėjo, kad Sovietų Sąjunga, o vėliau Rusija visą laikė rėmė ekstremistines grupuotes, siekiančias sunaikinti žydų valstybę. Iš Kauno kilęs ir vaikystėje su šeima į Izraelį išvykęs litvakas pasidalino unikalia patirtimi, minėjo surinkęs išskirtinių Rusijos įtaką Artimųjų Rytų karuose įrodančių trofėjų.
„1982 metais, kai prasidėjo Pirmasis Libano karas, buvau jaunas karininkas. Asmeniškai tardžiau į nelaisvę paimtus teroristinių grupuočių vadus, su jais bendravau rusų kalba. Visi jie buvo baigę mokslus Kauno, Kyjivo, Odesos, Riazanės karininkų mokyklose.
Tada buvo tiek daug belaisvių, kad arabiškai kalbantys mūsų žvalgybininkai nebespėdavo visų jų apklausti. Todėl teko padėti žvalgybai, rusų kalba tardyti pačių įvairiausių grupuočių atstovus“, – pasakojo M. Babotas.
Pirmojo Libano karo metu du kartus sužeistas M. Babotas sakė surinkęs unikalių trofėjų – pačių įvairiausių uniformų bei teroristų turėtus dokumentus rusų kalba, liudijančius apie jų mokslus Sovietų sąjungos karinėse mokyklose.
„Ten parašyta, jog kažkoks Achmedas ben Salmanas – mokosi Kyjivo karininkų mokykloje. Ir visi jie buvo rengiami ten (Sovietų sąjungoje – red.)“, – apie akistatą 1982 metais prasidėjusio karo metu su nelaisvėn patekusiais įvairių grupuočių nariais kalbėjo atsargos pulkininkas.
Jis patikslino, kad tuo metu Libane vykusiame kare dalyvavo kelių dešimčių grupuočių nariai, tad pradžioje Izraelio žvalgybai buvo sudėtinga susigaudyti, kas jie tokie.
„Ten veikė labai daug skirtingų grupuočių, buvo 40 – 50 skirtingų karinių uniformų, todėl pradžioje net nežinojome, kas yra kas. Paėmus į nelaisvę, tardant sužinojome, kad veikė skirtingos grupuotės iš Sirijos ir Palestinos“, – apie bendravimą rusų kalba su Sovietų Sąjungoje apmokytais teroristinių organizacijų nariais portalui „Delfi“ kalbėjo M. Babotas.
Spėjo nufotografuoti JAV ambasadą prieš savižudžio išpuolį
Nors šiuo metu Izraeliui tiesiogiai grasina ir jo teritoriją apšaudo ir sukelti globalų konfliktą grasina Libano šiitų grupuotė „Hezbollah“, M. Babotas pastebi, kad jam dalyvaujant 1982 metais prasidėjusiame kare, vietos šiitai nebuvo nusistatę prieš Izraelį.
„Hezbollah“ tada dar nebuvo susikūrusi, Libane veikė šiitų partija „Amal“, iš kurios vėliau susiformavo „Hezbollah“. Tai įvyko įtakojant Iranui, šiitų tarpe atsiradus radikalioms kryptims, šachidams (už tikėjimą žuvusiems islamo „kankiniams“, pavyzdžiui – susisprogdinusiems mirtininkams – red.).
Savo archyve turiu ko gero paskutinę JAV ambasados Beirute nuotrauką, nes kitą dieną ją susprogdino. Pamenu, kartu su savo divizionu, vadu, operatyvinio skyriaus viršininku vykome pietauti, nusifotografavome prie ambasados. Dar nusistebėjome, kad ambasados niekas tinkamai nesaugo, nes Libane jau buvo susprogdinti du Izraelio pastatai. Todėl mes labai gerai žinome šiuos „nežmones“, kuriems mirtis svarbiau už gyvenimą“, – sakė M. Babotas.
JAV ambasada Beirute buvo susprogdinta 1984 m. rugsėjo 20 d., išpuolį, kurio metu žuvo 23 žmonės surengė sprogmenų prikrautą automobilį vairavęs grupuotei „Hezbollah“ priklausęs savižudis. Pagal radikalių islamistų mokymą, toks žmogus tampa kovoje už tikėjimą žuvusiu kankiniu – šachidu bei keliauja į dangų.
Pas nukautus „Hamas“ teroristus – daugybė rusiškų ginklų
„Deja, jau tada mes matėme Maskvos ranką“, – apie patirtis Pirmojo Libano karo metu kalbėjo Izraelio atsargos karininkas.
Paklaustas, ar dabar matoma Rusijos įtaka remiant Izraelį sunaikinti siekiančias teroristų grupuotes, generalinio štabo atsargos pulkininkas leitenantas M. Babotas sakė, kad įrodymų – daugiau nei reikia.
Jis minėjo, kad spalio 7 dieną surengto puolimo metu į Izraelį įsiveržė per 2 tūkst. „Hamas“ smogikų, apie 1,5 tūkst. buvo nukauta.
„Pas juos radome tiek ginkluotės, kiek pakaktų apginkluoti nedidelės šalies kariuomenę. Tai buvo ir rusų, tiksliau – sovietų gamybos granatsvaidžiai „RPG“, ir „Kornet“, „Kalašnikovo“ automatai, įvairios minos, granatos, fugasiniai sprogmenys.
Ir visa tai, kas pateko į mūsų šalį, buvo gaminama pagal Rusijos brėžinius ir licencijas. Mes neturime iliuzijų dėl to, ką šiuo metu palaiko Rusija. Juo labiau, kad Rusijos atstovai Gazos Ruožo apsiautį palygino su Leningrado blokada.
Įsivaizduokite, fašistai naudoja fašistinius terminus tam, kad kažką apkaltinti. Kai žmogus kalba tiesą, jis turi tik vieną pasirinkimą – sakyti tiesą, o kai žmogus ar valstybė meluoja, ji gali naudoti iš esmės bet kokį naratyvą“, – portalui „Delfi“ sakė M. Babotas.
Akivaizdžiu pavyzdžiui jis pateikė istoriją, kai Izraelis buvo apkaltintas paleidęs raketą į Gazos Ruože veikiančią ligoninę, nors vėliau pateikti duomenys liudija, kad daugybės žmonių gyvybes nusinešė ne žydų valstybės kariuomenės, bet Gazoje veikiančios teroristų grupuotės „Palestinos Islamo Džihadas“ paleista raketa. Ji buvo nutaikyta skrieti į Izraelį, tačiau dėl gedimo nukrito Gazos Ruože, ligoninės parkinge. Norint tai įrodyti, izraeliečiai paviešino žvalgybos perimtą „Hamas“ atstovų telefoninį pokalbį, kuriame jie aptarinėjo šią nelaimę ir sakė, kad nukritusią raketą paleido „Islamo Džihadas“.
„Raketa nukrito po 4 sekundžių nuo paleidimo, ji buvo pilna kuro, dėl to padegė visą parkingą. Kalbama, kad žuvusiųjų skaičius siekia apie 50 žmonių, žuvo automobilių aikštelėje buvę žmonės, nes pati ligoninė nebuvo sugriauta. Jos trajektorija driekėsi tiesiai virš ligoninės, tai patvirtina mūsų kariuomenės radarų duomenys“, – sakė M. Babotas.
Atsargos pulkininkas portalui „Delfi“ atskleidė, jog svarstant, ar paviešinti Izraelio kariuomenės ir žvalgybos surinktą informaciją susidurta su dilema, nes iš esmės tokio tipo informacija viešai negali būti skelbiama.
„Mes susirinkome į pasitarimą ir sprendėme, paskelbti, ar ne. Nes paviešinus šiuos duomenis mes tarsi atskleidžiame informaciją, kuria disponuojame. Dabar visi supranta, kad Izraelis klauso pokalbių telefonu“, – pasakojo M. Babotas.
Nenori kartoti to, kas įvyko Libijoje bei Irake: pasauliui ruošia staigmeną
Generaliniame Izraelio kariuomenės štabe dirbęs, kritiškai svarbiam ryšių padaliniui vadovavęs iš Lietuvos kilęs atsargos karininkas pripažino, jog šį kartą kariuomenei keliami itin aukšti tikslai, o procesai Gazos Ruože tikrai nesibaigs vien kariniu smūgiu grupuotei „Hamas“.
„Prisiminkime Libiją ar Iraką, ar kam nors tapo lengviau likvidavus Sadamą Huseiną ar Muammarą al-Gaddafi? Tikrai ne. Todėl manau, kad bus veikiama kiek kitaip, o pasaulio laukia nemažai siurprizų. Tačiau tvirtai žinau, kad po viso to, Gazos Ruože nebebus nei vieno ginkluoto žmogaus“, – sakė atsargos pulkininkas.
Israeli Air Force strikes underground Hamas terror tunnels in Gaza.
More of that, less talking. #HamasNazis pic.twitter.com/dMNjyhUg9w
— Hananya Naftali (@HananyaNaftali) October 25, 2023
Kalbėdamas apie pasiruošimą kariuomenės operacijai Gazos Ruože, M. Babotas minėjo, kad tiksliniais smūgiai naikinamai teroristų infrastruktūra, eliminuojami „Hamas“ lyderiai, kurie prisidėjo planuojant spalio 7 dienos puolimą.
„Kai kurie jau žudyti, o kitų jau netrukus laukia mirtis. Kariuomenei duoti tam tikri apribojimai iš oro smūgiuojant Gazai. Ruošiantis sausumos operacijai mes tiesiog negalime sugriauti viso miesto, nes tada jis virs įtvirtintu rajonu, kaip II Pasaulinio karo metu nutiko Stalingrade. Todėl smūgiai suduodami ten, kur reikia. Įsakymas pradėti karinę operaciją gali būti duotas bet kuriuo momentu, kai tik generalinis štabas nuspręs, jog Gazos puolimui tinkamai pasirengta“, – portalui „Delfi“ reziumavo Izraelio ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atsargos pulkininkas leitenantas M. Babotas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
