Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų, t.y. 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį. Liepos – rugsėjo mėnesiais sukčių padaryti realūs nuotoliai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, mažėjo 3 proc. ir siekė 2,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma išliko artima šių metų antrojo ketvirčio rodikliams ir siekė 871 eurą. Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir sėkmingai iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
Apsaugoma vis daugiau lėšų
Remiantis naujausiais duomenimis, liepos – rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma sudarė apie 154 tūkst. eurų. Tuo tarpu, lyginant su šių metų antruoju, trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose sėkmingai sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc.: atitinkamai nuo 1,7 mln. eurų antrąjį ir iki 2,65 mln. eurų trečiąjį ketvirtį, rašoma Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro pranešime žiniasklaidai.
„Lyginant pastarojo ketvirčio duomenis tiek su antruoju, tiek su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kuomet sustabdyta beveik 1,1 mln. eurų, matome, jog finansų įstaigoms pavyksta užkardyti nusikaltėlių bandymus išvilioti pinigines lėšas iš klientų sąskaitų”, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Dominuojantys sukčiavimo būdai – tie patys, sumenko telefoninis sukčiavimas
Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose fiksuoti 2768 sukčiavimo incidentai – šiek tiek mažiau nei balandžio – birželio mėnesiais, kuomet tokių buvo 2951. Visgi lyginant trečiojo ketvirčio duomenis su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kuomet fiksuoti 2326 atvejai, matoma tendencija, jog sukčiavimo intensyvumas išlieka stabiliai aukštas – atskirais ketvirčiais svyruojantis tarp 2 – 3 tūkst. atvejų per ketvirtį.
Sukčių aktyviausiai naudojamas būdas išlieka „fišingas” (phishing – angl.), kuomet išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos bandoma siunčiant gyventojams suklastotus elektroninius laiškus ar trumpąsias (SMS) žinutes. Trečiąjį ketvirtį šis sukčių taikomas metodas sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. incidentų. Šio tipo sukčiavimo mastai taip pat išlieka aukšti, tačiau stabilūs: praėjusiais metais liepos – rugsėjo mėnesiais finansų įstaigos fiksavo 1,2 tūkst. „fišingo” atvejų, šių metų antrąjį ketvirtį – 1,6 tūkst.
Lyginant su praėjusiais metais, šių metų antrą ketvirtį dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas (atitinkamai 204 ir 440 atvejų), analizuojamu liepos – rugsėjo laikotarpiu dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 488 atvejų per ketvirtį.
Vertinant trečiojo ketvirčio duomenis pastebima, jog per metus itin ženkliai sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų, kuomet skambinantieji apsimeta valstybės institucijų, bankų darbuotojais, mėgina užmegzti kontaktą manipuliuodami jautriomis detalėmis ir taip priversti pasidalyti asmenine finansine arba prisijungimo informacija. Praėjusių metų liepą – rugsėjį tokių incidentų fiksuota 178, šiemet – 28. Atitinkamai susitraukė ir sukčių išviliota suma – nuo 402 tūkst. iki 119 tūkst. eurų.
Būtina išlikti budriems
Šių metų rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog potencialius finansinių sukčių kėslus 73 proc. apklaustųjų išduoda nelietuviškas skambinančiojo telefono numeris. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas, vedančias į įtartinus interneto puslapius.
Maždaug 2/3 apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis.
Pasak centro vadovės E. Lukošienės, stiprėjantys visuomenės įgūdžiai atpažinti sukčius, ženkliai išaugusi dar finansų įstaigose sustabdoma ir sukčių nepasiekianti lėšų suma, sumenkęs telefoninis sukčiavimas yra pozityvios tendencijos, tačiau vertinant bendrą sukčiavimo mastą ir toliau būtina išlikti budriems.
„Siekdami išvilioti lėšas ir naudodami jau netgi įprastais tapusius sukčiavimo būdus nusikaltėliai pasitelkia vis tobulesnius technologinius sprendimus, dirbtinį intelektą. Dėl tokių itin realiai atrodančių manipuliacijų finansinius sukčius atpažinti darosi tik sudėtingiau. Centre telkiame finansų įstaigų, valstybės, teisėsaugos institucijų atstovus, kurie dalijasi aktualia informacija apie sukčiavimo būdus, taikomas praktikas, bendradarbiauja šviečiant visuomenę. Bendromis pastangomis siekiame gyventojų ir įmonių lėšas apsaugančios efektyvesnės prevencijos, – akcentuoja E. Lukošienė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras spalio 26 d. finansų rinkos dalyviams sukčiavimo prevencijos tema organizuoja nuotolinius mokymus. Jų metu ekspertai iš Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro bei SEB banko dalinsis patirtimi užkardant sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje.
